Saudo Arabijos pareigūnai šeštadienį aiškinosi, kodėl per audrą nuvirto statybų kranas, nusinešdamas mažiausiai 107 gyvybes Mekos didžiojoje mečetėje, likus vos kelioms dienoms iki kasmetinės hadžo piligriminės kelionės.
Didžiuliam kranui nuvirto ant vienos švenčiausių islamo vietų, kai maldininkai rinkosi į penktadienines pamaldas, minioje kilo panika.
Šimtai tūkstančių piligrimų jau yra atvykę į Meką, ruošdamiesi hadžui – vienai iš didžiausių pasaulyje religinių ceremonijų, kurioje pernai dalyvavo apie 2 mln. tikinčiųjų.
Vienas Saudo Arabijos pareigūnas sakė, kad šių metų hadžas vyks kaip įprasta, nors ir ištiko ši tragedija.
Indonezija, kuri yra daugiausiai gyventojų turinti musulmoniška valstybė, nurodė, kad per šią nelaimę žuvo du jos piliečiai; Malaizija ir Iranas paskelbė, kad jų piliečių buvo tarp sužeistųjų.
Pasaulio lyderiai reiškė užuojautą, o Mekos regiono gubernatorius princas Khaledas al Faisalas nurodė pradėti tyrimą.
Mečetėje dirbantis Abdel Azizas Naqooras sakė naujienų agentūrai AFP, kad kranas virto audros veikiamas.
„Jeigu ne al Tavafo tiltas, sužeistųjų ir žuvusiųjų būtų buvę daugiau“, – pažymėjo A.A.Naqooras, turėdamas omenyje dengtą galeriją, supančią šventąjį Kaabos statinį, kuri sustabdė griūvantį kraną.
Kaaba yra didelis kubo pavidalo statinys tos mečetės centre, į kurį atsigręžę meldžiasi viso pasaulio musulmonai ir kuris yra labai svarbus per hadžo apeigas.
„Twitter“ vartotojų paskelbtose nuotraukose matyti kruvini kūnai, gulintys mečetės kieme, o viršutinė krano dalis, sulankstytomis ir lūžusiomis konstrukcijomis įsirėžusi į kelių aukštų pastatą.
Viename vaizdo įraše, paskelbtame portale „YouTube“, girdima, kaip rūko gaubiamoje šventovėje pasigirsta didžiulis trenksmas, o išsigandę žmonės klykdami puola bėgti.
Raudonos ir baltos spalvos krano konstrukcijos matomos gulinčios mečetės teritorijoje, aplink kurią stovi keli kiti kranai.
Penktadienį, musulmonų pagrindinių savaitinių pamaldų dieną, Didžiojoje mečetėje kaip įprasta buvo daugybė žmonių.
Dar daug tikinčiųjų turėjo susirinkti į vakarines (magribo) pamaldas, kurios prasidėjo praėjus maždaug valandai nuo šios tragedijos.
Dviejų šventųjų mečečių atstovas Ahmedas bin Mohammadas al Mansoori sakė oficialiajai naujienų agentūrai „Saudi Press Agency“ (SPA), kad dalis krano griuvo 17 val. 10 min. vietos (ir Lietuvos) laiku „dėl stipraus vėjo ir liūčių“.
Užuojautos iš viso pasaulio
Vienas iš Mekoje įsikūrusio Islamo paveldo tyrimų fondo įkūrėjų Irfanas al Alawi šios avarijos sukeltą nuniokojimą lygino su bombos sprogimo žala.
Jis tvirtino, kad institucijos elgėsi aplaidžiai, pastačiusios kelis kranus šalia mečetės.
„Jiems nerūpi paveldas; jie nesirūpina sveikatos apsauga ir saugumu“, – vyras aiškino AFP.
I.al Alawi dažnai kritikuoja plėtrą musulmonų šventovėse, esą nušluojančią bet kokius apčiuopiamus ryšius su pranašu Mohammedu.
Indonezijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Arrmanatha Nasiras sakė, kad per incidentą Mekoje žuvo du šalies piliečiai, sužeista daugiau kaip 30, kai kurie – sunkiai.
„Generalinis konsulas vis dar lanko ligonines, aiškindamasis, ar esama daugiau sužeistų indoneziečių, apie kuriuos dar nebuvo pranešta“, – pridūrė jis.
Malaizija nurodė, kad 10 jos piliečių buvo sužeisti, dar šeši iki šiol neatsirado.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo Hadžo organizacijos vadovą Saeidą Ohadi, kuris sakė, kad tarp sužeistųjų yra 15 iraniečių maldininkų.
Dauguma jų jau išrašyti iš ligoninės, suteikus pagalbą, sakė S.Ohadi.
Užuojautos siunčiamos iš viso pasaulio.
Indijos premjeras Narendra Modi, kurio šalyje gyvena dešimtys milijonų musulmonų, savo „Twitter“ paskyroje reiškė sielvartą dėl šios nelaimės.
„Mano mintys ir maldos su šeimomis tų, kurie prarado gyvybes per krano griūtį Mekoje. Linkiu, kad sužeistieji greitai pasveiktų“, – rašoma jo paskyroje @narendramodi.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas savo „Twitter“ žinutėje taip pat parašė: „Mano mintys ir maldos su tais, kurie šiandien prarado mylimus žmones #Mekoje.“
Šiuo metu Mekoje vyksta didžiulės statybos; Didžiąją mečetę planuojama išplėsti 400 tūkst. kvadratinių metrų, kad joje vienu metu tilptų iki 2,2 mln. žmonių.
Nors hadžo apeigas anksčiau neretai aptemdydavo tokie pražūtingi įvykiai kaip potvyniai, spūstys miniose ir gaisrai, pastaruoju metu jų beveik nebūdavo dėl milijardus dolerių kainavusių pastangų pagerinti infrastruktūrą.
Vykdant statybų projektus buvo išplėtoti susisiekimo tinklai ir kita infrastruktūra, užtikrinanti lengvesnį žmonių judėjimą.
SPA paskelbė, kad beveik 800 tūkst. maldininkų penktadienį atvyko ruošdamiesi hadžui, kurį turėtų bent kartą gyvenime atlikti kiekvienas musulmonas, jeigu yra pakankamai sveikas ir turi lėšų tai padaryti.
