Saudo Arabijos
pareigūnai šeštadienį aiškinosi, kodėl per audrą nuvirto
statybų kranas, nusinešdamas mažiausiai 107 gyvybes Mekos
didžiojoje mečetėje, likus vos kelioms dienoms iki kasmetinės
hadžo piligriminės kelionės.
Didžiuliam kranui nuvirto ant vienos švenčiausių islamo
vietų, kai maldininkai rinkosi į penktadienines pamaldas, minioje
kilo panika.
Šimtai tūkstančių piligrimų jau yra atvykę į Meką,
ruošdamiesi hadžui – vienai iš didžiausių pasaulyje religinių
ceremonijų, kurioje pernai dalyvavo apie 2 mln. tikinčiųjų.
Vienas Saudo Arabijos pareigūnas sakė, kad šių metų hadžas
vyks kaip įprasta, nors ir ištiko ši tragedija.
Indonezija, kuri yra daugiausiai gyventojų turinti musulmoniška
valstybė, nurodė, kad per šią nelaimę žuvo du jos piliečiai;
Malaizija ir Iranas paskelbė, kad jų piliečių buvo tarp
sužeistųjų.
Pasaulio lyderiai reiškė užuojautą, o Mekos regiono
gubernatorius princas Khaledas al Faisalas nurodė
pradėti tyrimą.
Mečetėje dirbantis Abdel Azizas Naqooras
sakė naujienų agentūrai AFP, kad kranas virto audros veikiamas.
„Jeigu ne al Tavafo tiltas, sužeistųjų ir žuvusiųjų būtų
buvę daugiau“, – pažymėjo A.A.Naqooras, turėdamas omenyje
dengtą galeriją, supančią šventąjį Kaabos statinį, kuri
sustabdė griūvantį kraną.
Kaaba yra didelis kubo pavidalo statinys tos mečetės centre, į
kurį atsigręžę meldžiasi viso pasaulio musulmonai ir kuris yra
labai svarbus per hadžo apeigas.
„Twitter“ vartotojų paskelbtose nuotraukose matyti kruvini
kūnai, gulintys mečetės kieme, o viršutinė krano dalis,
sulankstytomis ir lūžusiomis konstrukcijomis įsirėžusi į kelių
aukštų pastatą.
Viename vaizdo įraše, paskelbtame portale „YouTube“,
girdima, kaip rūko gaubiamoje šventovėje pasigirsta didžiulis
trenksmas, o išsigandę žmonės klykdami puola bėgti.
Raudonos ir baltos spalvos krano konstrukcijos matomos gulinčios
mečetės teritorijoje, aplink kurią stovi keli kiti kranai.
Penktadienį, musulmonų pagrindinių savaitinių pamaldų dieną,
Didžiojoje mečetėje kaip įprasta buvo daugybė žmonių.
Dar daug tikinčiųjų turėjo susirinkti į vakarines (magribo)
pamaldas, kurios prasidėjo praėjus maždaug valandai nuo šios
tragedijos.
Dviejų šventųjų mečečių atstovas Ahmedas bin Mohammadas al
Mansoori sakė oficialiajai naujienų
agentūrai „Saudi Press Agency“ (SPA), kad dalis krano griuvo 17
val. 10 min. vietos (ir Lietuvos) laiku „dėl stipraus vėjo ir
liūčių“.
Užuojautos iš viso pasaulio
Vienas iš Mekoje įsikūrusio Islamo paveldo tyrimų fondo
įkūrėjų Irfanas al Alawi šios avarijos sukeltą
nuniokojimą lygino su bombos sprogimo žala.
Jis tvirtino, kad institucijos elgėsi aplaidžiai, pastačiusios
kelis kranus šalia mečetės.
„Jiems nerūpi paveldas; jie nesirūpina sveikatos apsauga ir
saugumu“, – vyras aiškino AFP.
I.al Alawi dažnai kritikuoja plėtrą musulmonų šventovėse,
esą nušluojančią bet kokius apčiuopiamus ryšius su pranašu
Mohammedu.
Indonezijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Arrmanatha
Nasiras sakė, kad per incidentą Mekoje žuvo du
šalies piliečiai, sužeista daugiau kaip 30, kai kurie – sunkiai.
„Generalinis konsulas vis dar lanko ligonines, aiškindamasis,
ar esama daugiau sužeistų indoneziečių, apie kuriuos dar nebuvo
pranešta“, – pridūrė jis.
Malaizija nurodė, kad 10 jos piliečių buvo sužeisti, dar
šeši iki šiol neatsirado.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo Hadžo
organizacijos vadovą Saeidą Ohadi, kuris sakė, kad
tarp sužeistųjų yra 15 iraniečių maldininkų.
Dauguma jų jau išrašyti iš ligoninės, suteikus pagalbą,
sakė S.Ohadi.
Užuojautos siunčiamos iš viso pasaulio.
Indijos premjeras Narendra Modi, kurio šalyje
gyvena dešimtys milijonų musulmonų, savo „Twitter“ paskyroje
reiškė sielvartą dėl šios nelaimės.
„Mano mintys ir maldos su šeimomis tų, kurie prarado gyvybes
per krano griūtį Mekoje. Linkiu, kad sužeistieji greitai
pasveiktų“, – rašoma jo paskyroje @narendramodi.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas savo „Twitter“ žinutėje taip pat parašė: „Mano
mintys ir maldos su tais, kurie šiandien prarado mylimus žmones
#Mekoje.“
Šiuo metu Mekoje vyksta didžiulės statybos; Didžiąją
mečetę planuojama išplėsti 400 tūkst. kvadratinių metrų, kad
joje vienu metu tilptų iki 2,2 mln. žmonių.
Nors hadžo apeigas anksčiau neretai aptemdydavo tokie
pražūtingi įvykiai kaip potvyniai, spūstys miniose ir gaisrai,
pastaruoju metu jų beveik nebūdavo dėl milijardus dolerių
kainavusių pastangų pagerinti infrastruktūrą.
Vykdant statybų projektus buvo išplėtoti susisiekimo tinklai ir
kita infrastruktūra, užtikrinanti lengvesnį žmonių judėjimą.
SPA paskelbė, kad beveik 800 tūkst. maldininkų penktadienį
atvyko ruošdamiesi hadžui, kurį turėtų bent kartą gyvenime
atlikti kiekvienas musulmonas, jeigu yra pakankamai sveikas ir turi
lėšų tai padaryti.