Likimui paliktos nevalytos nuotekos užteršė vienintelį 1,8 mln. Gazos gyventojų naudojamą požeminį geriamojo vandens šaltinį bei sunaikino žvejybai skirtas vietoves. Tačiau panašu, kad nuotekoms pradėjus sklisti į šiaurę, pavojus iškilo ir Izraeliui, kai dėl taršos turėjo užsidaryti vandens gėlinimo įrenginių kompleksas Aškelone.
„Tai tiesa – Gazos Ruožo paplūdimiai yra visiškai užteršti ir netinkami nei plaukiojimui, nei pramogoms, ypač vasarą“, – aiškino palestiniečių vandens priežiūros institucijos narys Ahmedas Yaqoubi.
Jei problema nebus skubiai išspręsta, gamtosaugininkai ir užsienio humanitarinės pagalbos organizacijos perspėjo, kad tai gali sukelti dar daugiau problemų ne tik Gazoje, bet ir Izraelyje.
Bijo „Hamas“ išpuolių
Nors Izraelis siekia, kad Gazos gyventojai sutaisytų savo kanalizacijos ir nuotekų valymo sistemą, tam padaryti reikėtų padidinti Gazai parduodamos elektros kiekį bei sušvelninti įvežamų statybinių medžiagų apribojimus. Izraelis baiminasi, kad Gazos Ruožą kontroliuojanti teroristinė organizacija „Hamas“ šias medžiagas panaudotų kariniams tikslams.
Problemos su nuotekų valymo sistema Gazos Ruože atsirado dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, per karą su Izraeliu pažeistos infrastruktūros ir nepakanka, kad veiktų nutekamojo vandens valymo įrenginiai. 2007 metais Gazos šiaurėje esančiame kaime penki žmonės nuskendo, nes persipildė ir išsiliejo rezervuaras, kuriame buvo kaupiamos srutos.
Gazos Ruožo gyventojų problemos taip pat išaugo dėl importus apribojančios Izraelio blokados, nesutarimų pačių palestiniečių gretose ir prasto „Hamas“ vyriausybės valdymo. Izraelis ir Egiptas palaiko šios vietovės blokadą nuo tada, kai 2007 metais Gazoje valdžią perėmė grupė „Hamas“.
Vietinis Gazos gyventojas Nasseras Abu Saifas teigė, kad Šačio pabėgėlių stovykloje prie jūros kranto jis kadaise gyveno su džiaugsmu. Deja, dabar jis vengia plaukioti netoli namų esančiame dvokiančiame vandenyje.
„Vasarą ir žiemą būna pilna uodų, – pasakojo N.A.Saifas. – Mūsų gyvenimas dėl to yra labai nemalonus.“
Valymui nepakanka elektros
Kelios humanitarinės pagalbos grupuotės bandė išspręsti nuotekų krizę Gazoje. Pasaulio banko padalinio Vakarų Kranteir Gazos Ruože direktorius Steenas Jorgensenas tvirtino, kad dėl 2007 metų mirtino nuotekų išsiliejimo, jo biuras prieš devynerius metus nusprendė pastatyti 73 mln. JAV dolerių (63 mln. eurų) kainavusį nutekamojo vandens valymo centrą.
S.Jorgensenas aiškino, kad šis – penktadalį visų Gazos nuotekų išvalyti turintis – centras veiktų kad ir dabar, jei veiklai vykdyti atsirastų patikimas elektros energijos šaltinis.
Vienintelė Gazos elektros energijos jėgainė veikia sumažintu galingumu, nes „Hamas“ ir Vakarų Krantą valdanti palestiniečių valdžia nesutaria dėl kuro mokesčių. Energijos trūkumą iš dalies padeda sumažinti elektra, kurią importuoja Izraelis ir Egiptas, tačiau kasdien ji tiekiama tik 6-8 valandas.
„Kad veiktų nutekamojo vandens valymo centras, neužtenka tokio nepatikimo elektros šaltinio“, – kalbėjo S.Jorgensenas, pabrėžęs, kad aukotojai iš užsienio – tarp jų ir JAV – žadėjo sumokėti už pastovų 3 megavatų elektros tiekimą valymo centrui. Deja, Izraelis kol kas tam dar nepritarė.
Už Palestinos reikalus atsakingas Izraelio gynybos ministerijos skyrius COGAT pranešė, kad Izraelis kasdien Gazos Ruožą aprūpina 125-140 megavatų elektros. Iš viso, Gazos Ruožo kasdienėms reikmėms patenkinti reikėtų apie 400 megavatų elektros.
„Nuspręsti, kaip elektra yra panaudojama yra palestiniečių atsakomybė“, – tvirtino COGAT.
S.Jorgensenas sakė, kad Pasaulio bankas planuoja pradėti nuotekų valymo centro veiklą, naudojant dyzelio generatorius. Tačiau tai kainuos brangiau, o dėl kuro trūkumų centras iš viso galėtų nustoti veikti. Valymo centre tai pat ketinama įrengti saulės baterijas, bet jos galėtų parūpinti tik dalį reikiamos energijos.
„Jei nuotekų valymo centras nepradės veikti, bus labai sudėtinga surinkti pinigus kitiems būtiniems projektams Gazoje“, – aiškino S.Jorgensenas.
Trūksta statybinių medžiagų
Valstybinis Vokietijos vystymosi bankas KfW skyrė 20 mln. JAV dolerių (17,3 mln. eurų) seno Gazos nuotekų valymo centro atgaivinimui. KfW Vakarų Kranto biuro direktorius Jonas Blume'as pranešė, kad šis nutekamojo vandens valymo įrenginių kompleksas dėl elektros trūkumų kasdien sugeba veikti tik pusę dienos.
Rugpjūtį centrinėje Gazoje ketinama statyti dar vieną centrą, kuris sugebėtų išvalyti iki milijono žmonių nuotekas. Tačiau pasak J.Blume'o, darbai sulėtėjo dėl Izraelio saugumo sumetimų.
„Galiausiai į Gazą pateks reikiamos statybinės medžiagos, tačiau tai bus sunkus, ilgai trunkantis procesas, dėl kurio vėluos darbai ir išaugs kainos“, – šnekėjo J.Blume'as.
COGAT teigė, kad cemento ir medienos tiekimas buvo atšauktas arba apribotas, nes „Hamas“ šias medžiagas naudoja „teroro“ tikslams.
Vanduo – netinkamas gerti
Dėl nepajėgumo išvalyti nutekamąjį vandenį toliau išsivystė vandens krizė. Dėl Gazos požeminio vandeningo sluoksnio pereikvojimo į jį dabar patenka jūros vanduo ir nuotekos. Šis vandeningas sluoksnis – vienintelis Gazos Ruožo geriamo vandens šaltinis.
„Galime 100 proc. teigti, kad tas vanduo nėra tinkamas gerti“, – pabrėžė Palestinos vandens priežiūros institucijos narys A.Yaqoubi, kurie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Gazoje atsirado daugiau nei 150 vandens valymo verslų, kurie siūlo pirkti švarų geriamąjį vandenį.
Eitemad Abu Khader kartu su keturiomis savo dukromis gyvena į šiaurę nuo Gazos, o jos kaimynystėje esančius didelius tvenkinius užteršė srutos. Moteris tikino nesugebanti įsigyti švaraus geriamojo vandens ir dėl to turi gerti vandenį iš čiaupo.
„Savo laiką leidžiu keliaudama nuo vieno daktaro pas kitą, iš vienos ligoninės į kitą“, – liūdėjo moteris. – Mano dukros visą laiką būna išbertos.“
Grėsmė Izraeliui
Tačiau pastaruoju metu pradėjo aiškėti, kad nuotekų problema veikia ne tik Gazą, bet taip pat ir Izraelį. Izraelio vandens priežiūros institucijos atstovė Ilana Keren pranešė, kad vandens gėlinimo įrenginių kompleksas netoli Aškelono – maždaug 10 kilometrų į šiaurę nuo Gazos – buvo uždarytas sausį ir vasarį „dėl neapdoroto vandens kokybės“.
Gamtosaugininkų grupės „Eko-taika Artimuosiuose Rytuose“ („EcoPeace Middle East“) direktorius Izraelyje Gidonas Brombergas teigė, kad „nėra jokios abejonės“ dėl vandens gėlinimo centro užsidarymo – dėl to buvo kaltos srutos iš Gazos Ruožo.
G.Brombergas perspėjo, kad per požeminį vandeningą sluoksnį ir jūrą į Izraelį gali atkeliauti ir tokios pandeminės ligos kaip cholera, ar vidurių šiltinė.
„Visi dalinasi tuo pačiu požeminiu vandeningu sluoksniu, – aiškino G.Brombergas. – Yra 101 skirtingas būdas, kaip visur gali paplisti šios ligos.“
Aškelono mero pavaduotojas Yoramas Sheferis paaiškino bijantis, kad be didesnio politinio susitarimo nuotekų valymo problema nebus išspręsta, nors jo manymu vanduo buvo pakankamai saugus jame plaukioti.
„Viduržemio jūra yra didelė, – kalbėjo Y.Sheferis. – Ne visos nuotekos patenka į Aškeloną.“
