„Turime (naują) žmonių, kurie, deja, mirė, skaičių“, – sakė
šalies prezidentas Juanas Manuelis Santosas, vėl apsilankęs penktadienį įvykusios nelaimės vietoje.
„Vėliausi (duomenys) – kad žuvo 273 žmonės, o dar 262 yra
sužeisti“, – pažymėjo valstybės vadovas. Anksčiau jis nurodė,
kad tarp žuvusiųjų yra mažiausiai 43 vaikai.
J.M.Santosas naktį planavo praleisti netoliese esančioje
karinėje bazėje ir antradienį toliau koordinuoti atsaką į šią
krizę.
Prezidentas nesureikšmino naujų purvo nuošliaužų pavojaus ir
sakė, kad bus pradėti atstatymo darbai. Vis dėlto jis perspėjo,
kad iki birželio šalyje išlieka smarkių liūčių pavojus.
J.M.Santosas pirmadienį paskelbė nepaprastąją ekonominę
padėtį nelaimės zonoje, kad būtų galima sparčiau skirti lėšų
atstatymo pastangoms. Anksčiau prezidentas įvedė nepaprastąją
padėtį dėl sveikatos apsaugos ir saugumo priežasčių.
Purvo nuošliaužos smogė Mokoa penktadienį, kai po smarkių
liūčių ištvino trys upės. Purvo, akmenų ir nuolaužų srautai į
gyvenamuosius rajonus atsirito vėlai vakare.
Smarkiausiai nukentėjo neturtingi Mokoa rajonai, kur gyveno
žmonės, priversti palikti savo ankstesnius namus per penkis
dešimtmečius trukusį Kolumbijos pilietinį karą.
Putamajo departamento gubernatorius Sorrelis Aroca (Sorelis Aroka)
sakė, kad Mokoa gyvena apie 70 tūkst. žmonių. Raudonojo Kryžiaus
duomenimis, purvo nuošliaužos paveikė apie 45 tūkst. miesto
gyventojų
Pirmadienį viltys rasti likusių gyvų žmonių blėso. Apie 200
žmonių tebėra dingę.
Šimtai gelbėtojų dirbo nelaimės vietoje. Nuolaužų ir purvo
krūvos buvo kasamos ekskavatoriais.
Vietos gyventojai tvirtino, kad gyventi arti trijų vietos upių
niekada nebuvo saugu.
22 metų Wilsonas Chilito pasakojo, kaip
stebėjo purvo srauto nešamus „žmones, šaldytuvus ir namus“,
užsilipęs ant savo namo stogo.
Vaikinas neteko sesers, uošvės ir dar mažiausiai dviejų kitų
giminaičių.
„Tai jau seniai buvo prognozuojama“, – jis sakė naujienų
agentūrai AFP, rinkdamas daiktus iš savo namo ir klampodamas per
purvą.
Per 1563 metais įkurtą „miestą teka apie 10 upių, laikraštis
„El Espectador“ citavo Mokoa merą Jose Antonio Castro.
„Tai reiškia, kad šioje vietoje miestui ne vieta“, – pridūrė
jis.
Gyventojai pradėjo laidoti artimuosius, kai jiems buvo grąžinti
atpažinti žuvusiųjų palaikai. Vietos kapinėse buvo surengta
masinė laidotuvių ceremonija. o darbininkai paskubomis rausė
duobes, į kurias bus nuleista daugybė karstų.
J.M.Santosas sakė, kad purvo nuošliauža sugriovė vietos
akveduką ir paliko be elektros didelę aplinkinę teritoriją.
Jis pridūrė, kad bus įrengti keturi avariniai vandenvalos
kompleksai, kad būtų išvengta ligų, tokių kaip cholera,
protrūkio.
Didžiausia visų laikų stichinė nelaimė Kolumbijoje buvo 1985
metais įvykęs ugnikalnio išsiveržimas, sukėlęs žemės
nuošliaužą, sunaikinusią Armero miestą ir pražudžiusią 25
tūkst. žmonių.