Oro temperatūra pastarosiomis savaitėmis Italijoje net pora laipsnių aukštesnė už vidutinę ir kurį laiką laikosi arti 40 laipsnių. Maksimali temperatūra rekordus viršijo ir pavasarį.
Teigiama, kad tai buvo vienas karščiausių pavasarių per pastarąjį šimtmetį. O lietaus kai kuriuose regionuose šią žiemą ir pavasarį iškrito net iki 50 procentų mažiau nei įprastai.
Esą pirmasis metų pusmetis buvo trečias pagal sausumą net nuo 1800-ųjų. Žymių orų permainų sinoptikai nenumato ir įspėja, kad panaši bus visa vasara.
Tokie karščiai Italijai jau pridarė milijardinių nuostolių. O žiniasklaida vietoves, kuriose rimtai nelijo mėnesių mėnesius, pakrikštijo sausrų karalyste.
Situacija tampa pavojinga
Bene labiausiai nukentėjusios Toskanos gubernatorius Enrico Rossi regione jau paskelbė nepaprastąją padėtį.
Jis prašė, kad sausros pavojus būtų paskelbtas visoje šalyje ir parengtas specialus pagalbos priemonių planas. Tą patį padarė ir Emilija-Romanija.
Duomenys iš Italijos regionų nedžiugina. Baiminamasi, kad pavojus gali virsti hidrologine katastrofa.
Teigiama, kad gresiančią sausrą buvo galima numatyti, nes sausį–balandį kritulių iškrito net mažiau negu 2003, 2007 ir 2012 metais, kai šalį buvo ištikusios didžiulės sausros.
Stipriai nusekę įspūdingieji Komo ir Gardos ežerai. Upėje Po vandens lygis labai sumažėjo dar pavasarį.
Visoje Italijoje – nuo šiaurės iki pietų – vandens prieinamumas sumažėjęs perpus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Sardinijoje gėlą vandenį ūkininkams leista naudoti pamainomis. O vieno miestelio Veneto regione savivaldybė uždraudė įsirengti privačius baseinus.
Maistas gerokai pabrangs
Bene didžiausius sausrų nuostolius skaičiuoja žemės ūkis. Džiūsta daržovių ir vaisių derlius, grūdų laukai, vynuogynai, gyvuliams pradėjo trūkti pašaro ir vandens, o tai reiškia pavojų net garsių itališkų sūrių – parmidžano ir buivolių pieno mocarelos – gamybai.
Sunerimę žemdirbiai apskaičiavo šiemet jau patyrę daugiau kaip milijardą eurų nuostolių. Kai kuriuose regionuose žemės ūkio produkcijos gamyba kritusi perpus, o prieš akis dar beveik visa karščiu alinanti vasara.
Žemdirbiai įspėja, kad sausra ir karštis gerokai išpūs italų sąskaitas už maistą.
Ūkininkai sako supratę, jog laukia sudėtingas sezonas, tačiau žada nepasiduoti. Pranešta, kad Toskanoje bus iškasta apie tris dešimtis papildomų geriamojo vandens šulinių.
Yra ir tokių išdžiūvusių zonų, kuriose šulinių kasti neverta. Vienintelė išeitis – siųsti vandens pripildytas cisternas.
Prašo taupyti vandenį
Artėjant turistiniam sezonui nerimą ypač kelia situacija Elbos saloje, kurioje geriamojo vandens suvartojimas liepą ir rugpjūtį išauga.
Čia numatoma papildomai iškasti keturis šulinius.
Gyventojų ir turistų primygtinai prašoma „aukso vertės“ vandenį taupyti: nelaistyti laukų ir savo sodų, neplauti mašinų, nes jo trūksta svarbesniems dalykams. Išjungti ketinama ir miestų fontanus.
Susiję straipsniai
Didžiosios hidroelektrinės kol kas veikia be sutrikimų, tačiau ir jos praneša, kad situacija tampa nerami, o elektros kainos gali šiek tiek išaugti.
Šalyje paskelbtas didžiulis gaisrų pavojus. Visoje Toskanoje nuo birželio 10 dienos uždrausta deginti bet kokias žemės ūkio ir miško atliekas.
Paprastai toks draudimas skelbiamas nuo liepos 1-osios, kai karščiai įsibėgėja.
Italijos meteorologai prognozuoja, jog ši vasara bus tokia svilinanti kaip 2003-iaisiais, kai Italijai teko susidurti su didžiulėmis sausromis.
Esą karštis laikysis visoje Vakarų Europoje: Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Šveicarijoje.
Vidurio Portugaliją jau nusiaubė didžiulis miškų gaisras, nusinešęs daugiau kaip 60 žmonių gyvybę. Termometro stulpeliai savaitgalį čia siekė 40 laipsnių.
Manoma, kad išsausėję miškai galėjo užsiliepsnoti nuo vadinamųjų sausųjų audrų, tai yra nuo perkūnijos be lietaus.