Užėjus staigiems karščiams dėl didžiulių temperatūros svyravimų kasmet Lenkijoje kyla mažesnės ar didesnės audros, tačiau ši ilgam įsimins dėl nelaimės skautų stovykloje.
Pamario regione, 120 kilometrų nuo Gdansko nutolusioje Sušeko vietovėje, stovyklą buvo įsirengę 130 Lodzės miesto skautų ir aštuoni mokytojai.
Nuošalioje vietoje, gūdaus miško gilumoje, šie 13–14 metų vaikai apsigyveno palapinėse, pritvirtintose prie medžių.
Skautų stovyklose vaikai yra mokomi ištvermės, pratinami gyventi laukinės gamtos sąlygomis, patys užsikurdami laužą ir pasigamindami maistą, iš medžių pasidarydami palapines bei gultus.
Išsigelbėjimas – ežeras
Manoma, kad siekdami užgrūdinti vaikus šios stovyklos rengėjai nekreipė dėmesio į meteorologų pranešimą apie artėjančią audrą ir nenutraukė išvykos.
Tai tapo lemtinga klaida. Lodzės regiono skautų vadas Adamas Kraliszas vėliau pasakojo, kad apie 23 val. staiga kilo milžiniška audra.
Ant palapinių ėmė kristi šakos, o kai kuriuos medžius vėjas ėmė rauti su šaknimis.
Stovyklos vadovas iš pradžių vaikams liepė slėptis palapinėse po mediniais gultais, vėliau nurodė rinktis į bendrąją didelę palapinę miško aikštelėje, o galiausiai įsakė bėgti į ežerą – vienintelę vietą, kur nėra medžių.
Šis nurodymas padėjo išvengti gausesnių aukų.
Niekada nepamirš siaubo
Tačiau dvi panikos apimtos mergaitės – 13-metė Asia ir 14-metė Olga – vis dėlto žuvo prispaustos medžių.
Meno mokyklą lankiusi Asia nepakluso nurodymui bėgti į ežerą ir liko pasislėpusi palapinėje po gultu.
O kartu su seserimi dvyne stovyklavusi perspektyvi fechtuotoja Olga žuvo nubėgusi į kitą pusę, nei yra ežeras.
Likę gyvi vaikai sakė niekada nepamiršiantys to siaubo, kurį patyrė, – aplinkui siautėjo liūtis ir milžiniškas vėjas, ore skraidė medžiai ir jų šakos, o bėgti teko apgraibomis per visišką tamsą.
Į ligonines buvo išvežti 37 įvairių traumų patyrę vaikai.
Pagalbos laukė ilgai
A.Kraliszas pasakojo, kad sužeisti ir tragedijos sukrėsti vaikai pagalbos laukė penkias valandas.
Policininkai, medikai bei gaisrininkai negalėjo prasibrauti pro medžiais užverstus miško keliukus ir laukė, kol vietos ūkininkai traktoriais pravalys taką.
Pirmieji į pagalbą atskubėjo ežeru valtimi atplaukę vietos gyventojai, nors skautai vylėsi, kad jiems padėti suskubs kariškiai bei civilinės pagalbos tarnybos.
Įsiūčio dėl to, kad pirmas tris paras nesulaukė kariškių pagalbos, neslėpė labiausiai suniokotų kaimų gyventojai.
Juolab kad kai kuriuose nebuvo ne tiktai elektros ir telefono ryšio, bet taip pat kilo grėsmė, kad užsems vanduo.
Taip atsitiko todėl, kad 20 km ruože medžiai užvertė Brdos upelį ir nebepratekantis vanduo galėjo užlieti ištisus kaimus.
Didžiausią potvynio grėsmę patyrusio Rytlos kaimo seniūnas Lukaszas Osowskis siuntė pagalbos prašymus į Gynybos ministeriją, tačiau tris dienas nesulaukė atsako.
Kaimą išgelbėjo vien tai, jog valyti medžių iš upės sutartinai puolė visi gyventojai, atvykę jų giminaičiai. Tačiau žmonės neslepia pykčio, kad viską turėjo daryti savo lėšomis.
Kilo ir politinė audra
Dar nespėjus apskaičiuoti vėtros nuostolių ir palaidoti uragano aukų Lenkijoje kilo politinė audra dėl kaltinimų valdantiesiems per vėlai organizavus gelbėjimo operaciją.
Kariškiai į pagalbą be vandens ir elektros likusiems gyventojams nuskubėjo tik praėjus trims paroms, kai premjerė Beata Szydlo pagaliau ryžosi sukviesti ministrus iš vasaros atostogų.
Politinius ginčus padidino ir Lenkijos skautų organizacijos vadas Grzegorzas Nowikas. 63 metų vyriškis neprisiėmė jokios kaltės dėl dviejų mergaičių žūties skautų stovykloje ir pareiškė, kad tai paprasčiausiai yra „dieviško plano dalis“.
