Rugpjūčio 25 dieną ketvirtosios kategorijos uraganas „Harvey“ pasiekė Teksaso valstijos krantus. O rugsėjo 10-ąją, praėjusį sekmadienį, tokio pat stiprumo uraganas „Irma“ pradėjo talžyti Floridos pakrantę.
Mažiau nei per mėnesį Amerikai smogė du uraganai – jie iš žemės su šaknimis plėšte plėšė medžius, vartė statybinius kranus, skandino laivus, griovė namus ir siaubė infrastruktūrą.
Susiję straipsniai
Šlavė viską iš eilės
Dėl „Harvey“ žuvo mažiausiai 71 žmogus, o uraganas „Irma“ pražudė 18 amerikiečių ir dar 37 asmenis iš Karibų regiono salynų.
„Vandens tiekimas nutrauktas, kanalizacija neveikia, elektros nėra. Viskas suniokota. Tai, ką mačiau, buvo baisu“, – apie situaciją Floridos salose pasakojo valstijos gubernatorius Rickas Scottas.
Šie uraganai vadinami vienomis galingiausių audrų istorijoje. O ekspertai skaičiuoja, kad „Harvey“ ir „Irmos“ padaryta žala sieks 200 mlrd. JAV dolerių (167,6 mlrd. eurų).
Tačiau kiti mano, kad „Harvey“ sunaikino du kartus daugiau nei „Irma“, o uraganai kartu padarė 300 mlrd. dolerių (251,4 mlrd. eurų) žalos.
Uraganas „Marija“ savo kelyje šluoja viską, net ir premjero rezidenciją
Nors tiksli padaryta žala dar skaičiuojama, šios dvi viena po kitos smogusios audros kartu sudėjus Amerikai gali kainuoti tris kartus daugiau nei 2005 metų uraganas siaubūnas „Katrina“.
Uraganas „Katrina“ buvo laikomas kritiniu tašku, kai JAV turėjo atsibusti ir suvokti, kad klimato kaita tikra, ir imtis skubių veiksmų gelbėti ir planetą, ir būsimas amerikiečių kartas.
Tačiau net po tokių stichijų ne visi amerikiečiai uraganus vertina kaip kintančio planetos klimato išraišką: jie guodžiasi, kad galėjo būti dar blogiau, todėl ir neverta keisti gyvenimo būdo, susimąstyti apie kitąmet lauksiančius pavojus.
„ViDA Press“ nuotr.
Nebegalima neigti tiesos
Klimato kaitą studijuojantys mokslininkai kasmet aptinka vis daugiau įrodymų, kad pasaulį niokojančioms stichijoms daug įtakos turi žmonių veiksmai.
Aplinkosaugos organizacijos „Climate Central“ mokslininkė Heidi Cullen tvirtino, kad santykis tarp klimato kaitos ir uraganų panašus kaip tarp rūkymo ir plaučių vėžio: nors neišeina nustatyti, kodėl konkretus žmogus suserga, pavojus, priežastingumas ir ligos procesas yra aiškūs.
O JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos tyrėja Sarah Kapnick perspėjo, kad, „žvelgiant į statistiką, vis augant kritulių kiekiui, tampa labiau tikėtina, jog su tuo susijusi klimato kaita“.
Karštis ir jūros lygis
Uraganai susiformuoja, kai įkaitęs oras kyla, po savimi sukuria žemą slėgį ir įtraukia vis daugiau šilto oro.
Kuo karštesnis oras, tuo daugiau jame telpa vandens garų: kiekvienas temperatūros laipsnis leidžia atmosferoje laikyti 7 proc. daugiau vandens.
Planetos temperatūra dabar vienu laipsniu didesnė nei 1951–1980 metų vidurkis, o pastarosios dvi liepos – pačios karščiausios per pastaruosius 137 metus.
Uraganams kur kas lengviau susiformuoti virš vandens negu virš sausumos, be to, audros tampa galingesnės, kai ateina iš vandenyno, nes įtraukia į save daug vandens.
„Šiltesnis vandenynas reiškia šiltesnę atmosferą, kurioje daugiau vandens. Ta pati audra šiltesnėje planetoje atneš daugiau kritulių“, – aiškino Prinstono universiteto mokslininkas Gabrielis Vecchi.
O kylant temperatūrai ir tirpstant ledynams kyla jūros lygis visoje planetoje. Nuo 1880 metų visoje Žemėje jūros lygis vidutiniškai pakilo 20 centimetrų. Tai reiškia, kad uraganų sukelti potvyniai ateityje darys vis daugiau žalos.
Belieka tik melstis?
Pasak ekspertų, keičiantis klimatui ir kylant planetos temperatūrai vis dažniau smogs galingesni uraganai.
O tai, ką patiria po uraganų likę gyvi žmonės, taps kone kasdienybe. Labiausiai nuo uraganų kenčia ne amerikiečiai, o jų kaimynai Karibų regione.
„Įpusėjus uraganui daugumos namų stogai įlūžo, vėjas nuo sienų nulupo dažus. Automobiliai ridenosi gatvėmis, o jūra atplūdo iki mano namo durų.
Po to buvo dar blogiau. Prisiekiu Dievu, laikiausi už lovos krašto. Vienas kaimynas slėpėsi spintoje, o kitas kartu su sūnumi ir žmona – vonioje. Atrodė, tarsi viską siaubtų milžinas.
Po audros viskas atrodė kaip Sirijoje. Likau savo lovoje ir meldžiausi.
Kelios dienos po audros pradėta kalbėti, kad bus atsiųsta pagalba ir maisto, tačiau jokio maisto nemačiau visą savaitę.
Kodėl užtruko visą savaitę, kad kas nors sureaguotų? Net tvarkyti padarinių visi puolė patys – kaimynai padėjo kaimynams. Gelbėtojų tikslas buvo pirmiausia padėti turistams“, – piktinosi „Irmos“ nusiaubtoje Šventojo Martyno saloje gyvenanti 29 metų Emmalexis Velasquez.
Naikina šalies ateitį
Nors uraganai Amerikoje pridarė milžiniškos žalos, didžiausias amerikiečių priešas, trukdantis užsitikrinti saugią ateitį, atrodo, yra patys amerikiečiai.
Šaliai vadovaujantis prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad klimato kaita tėra „brangus pramanas“, kurį išgalvojo kinai. Esą kova su klimato kaita – Kinijos būdas pakenkti JAV ekonomikai.
Birželį D.Trumpas paskelbė, kad Amerika traukiasi iš Paryžiaus klimato sutarties.
Šį sprendimą pasmerkė tarptautinė bendruomenė, mat visos pasaulio šalys, išskyrus Siriją ir Nikaragvą, pasižadėjo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Be to, D.Trumpas puolė griauti savo pirmtako Baracko Obamos sukurtų aplinką saugojusių nuostatų: atsisakė elektros jėgainių skleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apribojimų.
Susiję straipsniai
Skeptikai aukštuose postuose
Vis dėlto prezidentas toli gražu nėra vienintelis skeptikas dėl klimato kaitos. Amerikoje gausu politikų, daugiausia respublikonų, kuriems klimato kaita – nei tikrovė, nei prioritetas.
Vienas jų – kongresmenas iš Teksaso Lamaras Smithas, Atstovų Rūmų Mokslo, kosmoso ir technologijų komiteto pirmininkas.
Tiesa, tokiame įtakingame ir atsakingame poste esantis L.Smithas didžiąją dalį savo karjeros skyrė klimatą tiriantiems mokslininkams persekioti, o neseniai parašė straipsnį, liaupsinantį teigiamus klimato kaitos efektus.
Panašių pažiūrų laikosi ir Floridos gyventojai, kurie dar neatsigauna po „Irmos“. Antai Floridoje nuo 1979 metų šešis uraganus atlaikęs 52 metų Chrisas Roche’as vėl turėjo iš savo kiemo traukti išverstus medžius ir rinkti nukritusias stogo čerpes. Vis dėlto jis – skeptikas.
„Jie visuomet mus perspėja, kad bus potvyniai. Tačiau nė vieno potvynio aš nemačiau. Nemanau, kad klimato kaita yra tokia jau rimta problema. Tai ne žmonijos kaltė – viskas vyksta natūraliai“, – tikino Ch.Roche’as.
O netoliese gyvenantis 63 metų Johnas Sullivanas tikino, kad, „atmetus išverstus medžius ir nupūstas čerpes, uraganas galėjo padaryti daugiau žalos“.
Stichijas laiko juoku
Nors Amerikoje gelbėtojai ir savanoriai dirbo be atvangos, nemažai amerikiečių smogus uraganams linksminosi.
Teksase užtvindytų miestų gatvėmis žmonės keliavo vandens slidėmis, kiti namuose gaudė žuvis ir fotografavo aligatorius.
O Floridoje dešimtys tūkstančių amerikiečių įjungė ventiliatorius bandydami „Irmą“ nupūsti į rytus.
Be to, policija buvo priversta raginti žmones nustoti šaudyti į uraganą.
Taip pat paplito sąmokslo teorijos. Kai kurie įsitikinę, kad uraganus sukūrė vyriausybė, kuri turi slaptą klimatą valdantį aparatą.