Šiandien tortų kepimas įtraukia vis daugiau žmonių, o garsas apie namų virtuvėse kuriamus šedevrus keliauja iš lūpų į lūpas.
Ruošdamasi antrajam dukters gimtadieniui panevėžietė nusprendė ją nustebinti pačios iškeptu neįprastos formos tortu. Internete susiradusi informacijos Julija ėmėsi darbo.
„Tuomet taip įsijaučiau, kad dukteriai gimtadienio proga iškepiau ne vieną, bet du tortus – boružės ir dvejeto formos. O pati nuo tada susirgau tortų kepimo liga”, – juokiasi ketverių metų mergaitės mama.
Per porą metų Julija iškepė daugiau nei šimtą tortų, vien pernai – šešiasdešimt vieną. Meškučiai, kiškučiai, drakonai, dinozaurai, įvairūs pasakų ir animacinių filmų herojai vaikams. Alaus bokalas, burlaivis, kombainas, traktorius ir netgi kažkoks žemės ūkyje naudojamas krautuvas suaugusiems jubiliatams. Gėlių mėgėją nudžiugino cukrinė orchidėja su vazonu, o pažįstama bibliotekininkė buvo apdovanota valgomąja lentyna su knygomis, ant kurių nugarėlių buvo užrašyti jos mėgstamiausių kūrinių pavadinimai.
Romantiškai nusiteikęs voras
Julijos giminaičiai, draugai ir šeimos nariai žino, kad gimtadienio proga iš jos gaus tortą, tačiau didžiausia intriga jiems – kokį.
Prieš kurį laiką jos vaikystės draugas, uždarbiaujantis užsienyje, paprašė sukurti originalų tortą Lietuvoje likusiai jo žmonai. Idėja, koks turėtų būti šis skanumynas, kilo sužinojus, kad jubiliatė labai bijo vorų.
„Pagaminau jai romantišką vorą, įsikandusį raudoną rožę”, – prisimena kepėja. Tokia dovana moterį pralinksmino.
Per Kūčias važiuodama pas uošvius panevėžietė paruošė jiems tortą – tešloje keptą žuvį su daržovėmis.
Švenčiantiems mergvakarius, bernvakarius ar panašiomis progomis panevėžietė kepa erotiškų formų tortus. O kaimynui gimtadienio proga sukūrė korsetu suveržtą moters biustą.
Vis dėlto kai kurie pageidavimai Juliją priverčia pasukti galvą. Pavyzdžiui, kaip turėtų atrodyti apatinio žandikaulio formos tortas. Būtent tokio panoro bičiuliai savo tėvui.
Pasirodo, anksčiau dėl žandikaulio problemų turėjęs vyras su šeima lankėsi parodoje „The Human Body Exibition”, kur buvo eksponuojami specialiai apdoroti žmonių kūnai ir jų dalys. Ten jis juokais prižiūrėtojus kalbino jam atiduoti ekspozicijoje rodomą žandikaulį, nes jam esą reikia atsarginio. Tokį, tik saldų, su lentele „Atsarginis” sukaktuvininkas gavo gimtadienio proga.
Ruošiant neįprastos formos tortą svarbiausias darbas – ne jį iškepti, o tinkamai suformuoti ir papuošti.
Dažo ir burokėliais
Nuobodžiausias darbas – biskvito kepimas, o labiausiai patinka tortą formuoti ir puošti. Dailės akademiją baigusiai panevėžietei tai primena skulptūros lipdymą. Čia padeda ir paskaitose įgytos žinios.
Kai iškeptam tortui suteikiama būtina pagal sumanymą forma, jis pradedamas dekoruoti. Tam moteris naudoja specialią masę iš cukraus pudros, kurią pasigamina pati. „Ši masė kočiojama kaip koldūnų tešla”, – prasitaria.
Prekybos centruose ir interneto parduotuvėse, be kitų įvairiems tortams kepti reikalingų priemonių, galima įsigyti ir jau pagamintos masės jiems dekoruoti, tačiau panevėžietei skanesnė naminė. Norimą šios masės spalvą tortų kūrėja gauna pasitelkusi maistinius dažus.
Ji bando tortus gražinti ir natūraliais dažais, pagamintais iš burokėlių, morkų ar špinatų sulčių. Tiesa, spalvos tuomet blankesnės.
Verslui – griežti reikalavimai
Julija pastebėjo, kad šiuo metu itin daug lietuvių domisi originalių formų tortų kepimu. Jie entuziastingai bendrauja, dalijasi patirtimi ir savo kūrinių nuotraukomis įvairiausiuose portaluose, socialiniuose tinkluose.
Dažnai tokį pomėgį atranda namuose sėdinčios jaunos mamos. „Pradeda čiuožti stogas, tai ir ieškai įdomios veiklos”, – apie savo patirtį sako Julija.
Vien Panevėžyje tokių jaunų mamų savamokslių konditerininkių yra mažiausiai 15. Ne viena jų mielai iškepa tortą ir pagal užsakymą. Lietuvoje namuose kepto ir originaliai papuošto torto kilogramas paprastai kainuoja apie 30–40 litų. Tiesa, galima įsigyti tortų, kurių kilogramas kainuoja apie 80–100 litų.
Galimybių tortų kepimą paversti verslu Julija nesvarsto, atbaido itin griežti higienos reikalavimai. Pasak moters, reikia vos ne atskiro cecho, kad gautum leidimą ruošti maistą.
Kitose šalyse įstatymai liberalesni. Pavyzdžiui, lietuvaitės Anglijoje nesunkiai gauna leidimus ruošti maistą parduoti tiesiog savo namuose. Tereikia, kad virtuvėje nestovėtų skalbyklė, o plautuvė būtų dviejų skyrių. O jei dar yra atskiras šaldytuvas gaminamai produkcijai ar atskira patalpa gaminti, anglų higienistai nė nemirktelėję palaimina veiklą. „Viena pažįstama kepyklėlę ten legaliai įsirengė savo namo garaže – Lietuvoje tai būtų neįmanoma”, – sako panevėžietė.
Mados keičiasi kasmet
„Žinoma, yra tortų mados. Kaip dizaineriai ruošia aukštosios drabužių mados kolekcijas, taip ir mes”, – sako Kaune įsikūrusios bendrovės „Bijola” direktorė Birutė Žmuidienė.
Dabar baigėsi vestuvių, o kartu ir vestuvinių tortų sezonas. Dabar bendrovės konditerininkai jau ruošia naujas kolekcijas, lankosi parodose, domisi naujausiomis tendencijomis, o neretai ir patys sėkmingai dalyvauja pasaulinio lygio konkursuose.
Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį Erfurte (Vokietija) vykusioje pasaulio virtuvės vadovų olimpiadoje puikiai pasirodė lietuvių komanda, kurios narė buvo ir „Bijolos” atstovė Natalija Krasauskienė. Lietuvių sukurta cukraus masės skulptūra „Žaidimas su vandeniu” buvo įvertinta bronzos medaliu.
Kaspinas – valgomas ar ne?
B.Žmuidienė pastebėjo, kad lietuviai labai pamėgo angliško stiliaus tortus. Jie kruopščiai apipilami specialia cukraus mase, puošiami iš jos pagamintomis ar gyvomis gėlėmis, kaspinais, segėmis. Šiam stiliui būdinga saikinga, bet itin kruopšti puošyba.
Jau ir Lietuvoje tortai dekoruojami specialia valgomąja medžiaga „SugarVeil”. Pavyzdžiui, iš jos gaminami įvairūs kaspinai, kuriuos nuo nevalgomų atskiri tik paragavęs. Taip pat nuo gyvų sunku atskirti iš specialios cukraus masės sukurtas gėles. Tai nenuostabu, nes kiekvienas plonytis jų žiedlapis kruopščiai formuojamas rankomis. Rankomis gaminamos ir įvairios tortus puošiančios figūros.
Padedami konditerininkų tėvai gali sėkmingai nustebinti net išrankiausią mažylį.
Tikriausiai nėra tokio populiaraus animacinio filmuko ar pasakos herojaus, kurio atvaizdu „Bijolos” meistrams nebūtų tekę dekoruoti torto.
„Laviruojame tarp praktiškumo ir grožio”, – sako jau šešiolika metų konditerijos verslą plėtojančios bendrovės „Bijola” direktorė. Ji kartais klientą atkalba tortą puošti ant vienos kojos stovinčia trapia balerinos figūra, nes tokį būtų sunku sveiką nugabenti į šventės vietą.
B.Žmuidienės nuomone, skanų tortą galima iškepti tik naudojant kokybiškus produktus ir negailint meilės. Didžiausias komplimentas jai, kai klientai jų tortus lygina su naminiais.
„Napoleonui” nereikia jokios puošybos
Savo namų virtuvėse pagal užsakymus kepančių tortus ir kitus skanėstus šeimininkių yra kiekviename mieste. Naminių tortų kilogramo kaina prasideda nuo 20 litų. Tačiau ji gali išaugti ir dvigubai, nelygu naudojami produktai, puošybos sudėtingumas.
Išsirinkti galima pačių įvairiausių rūšių tortų -- nuo tradicinių, tokių kaip „Napoleonas” ar „Medutis” iki pastaruoju metu išpopuliarėjusių „Maskarponės”, „Tiramisu”, įvairių jogurtinių, vaisinių tortų ar plokštainių.
Dažniausiai namuose dirbančios kepėjos niekur nesireklamuoja, o informacija apie jų gaminamus skanėstus plinta iš lūpų į lūpas.
Ne visos konditerininkės daug dėmesio skiria torto puošybai. Pavyzdžiui, Panevėžyje jau daug metų viena moteris kepa nuostabaus skonio „Napoleoną”, tad jo išvaizdai ištikimi klientai jokių reikalavimų nekelia. Iš kaimiškų produktų kepamo torto kilogramo kaina - 20 litų.
