Skamba neįtikėtinai, kad šiais laikais žmogus neturi šaldytuvo ir tuo džiaugiasi. Tačiau viskas atrodo kitaip, kai gyveni šalia nuosavo restorano ir šviežiu maistu gali mėgautis, kada įsigeidžia širdis.
Kauniečių verslininkų Ingos ir Dariaus (53 m.) Budrių restoranas „Briedžių medžioklė“, esantis Karmėlavoje, jau skaičiuoja dvidešimt trečius metus.
Sutuoktinių ir šeimoje gyvenančių šešiolikamečių sūnų Kerniaus bei Manto gyvenimas teka per žingsnį nuo restorano.
Vyriausias I.Budrienės sūnus Nojus (27 m.) neseniai vedė savo išrinktąją Korneliją (25 m.) ir šeimos lizdą suka atskirai.
– Neslepiate, kad prie viryklės nesisukiojate. Kada pastarąjį kartą ką nors gaminote šeimai?
– Kadangi gyvename tose pačiose patalpose, kur įkurtas ir restoranas, čia ir maitinamės.
Būna išimčių, kai kartais užsimanau pasikepti kiaušinienės, bet tuo užsiimti labiau mano vyro pareiga. Aš retai einu į virtuvę.
Karantinas šiek tiek atgaivino mano kulinarinius įgūdžius. Restoranas nedirbo, darbuotojai buvo prastovose, tad gaminti valgį teko patiems. Taip pat patys gaminome patiekalus klientams išsinešti ar pristatydavome į jų namus, darbovietes.
Moku daug ką pagaminti, tik dabar tokio poreikio neliko.
Anksčiau gamindavau dažniau ir man visai patikdavo, esu visokių receptų prigalvojusi. Pavyzdžiui, mano firminis kalakutienos troškinys su džiovintais vaisiais moliūge yra patekęs į kulinarinę knygą.
Mes šį patiekalą stengiamės pagaminti tradiciškai kiekvienais metais rudenėjant per mano gimtadienį. Kartais vaikai užsimano, kad jiems iškepčiau bulvių su kiaušiniu ir sūriu.
– Gal paauglystėje buvote iš tų mergaičių, kurios mėgsta eksperimentuoti prie viryklės, nori namuose pagaminti, ką išmoko per darbų pamokas mokykloje?
– Ne. Vietoj darbelių, kur buvo mokoma siūti, megzti, kepti, pasirinkau automobilizmą ir su berniukais mokiausi vairuoti sunkvežimį.
Dvejus metus mokykloje vairavome sunkiasvorį automobilį su priekaba, o paskutinėje klasėje visi turėjome galimybę išsilaikyti vairuotojo teises. Dabar turiu ne tik įprastą B, bet C vairuotojo kategoriją.
– Ar turite patiekalą, kurį galėtumėte valgyti vos ne kasdien ir jums nepabostų?
– Paprastos virtų burokėlių salotos su svogūnu ir trupučiu aliejaus.
Kadangi jau septinti metai esu vegetarė, valgau daugiausia daržoves. Mano mėgstamiausia daržovė – burokėlis, valgau kiekvieną dieną. Pas mus restorane gamina tokias burokėlių salotas kaip garnyrą, tad jų yra kasdien, man nereikia pačiai rūpintis.
– Tai jums įtikti nėra labai sunku?
– Taip, manau, kad labai paprasta, nors daug kas mano priešingai. Kadangi nevalgau mėsos, kartais vis tiek noriu kuo nors nustebinti savo skonio receptorius. Labai mėgstu grybus. Kartais restorano virėjas ar mano mama prigrybauja ir mane palepina.
Bet negaliu daug grybų suvalgyti, nes jie sunkiai virškinami. Mano maisto racionas labai kuklus, tikrai nesu išranki. Dar labai svarbu, kad būtų sriubos. Labai jas mėgstu, bet lengvas.
Valgau mažai, daug produktų esu atsisakiusi, pavyzdžiui, bulvių, majonezo, įvairių padažų, nevalgau jokių saldumynų, duonos bei pyrago gaminių. Nors savo duonelę kepu, ji gaminama sėklų pagrindu.
Per karantiną norėjosi kuo nors užsiimti, tai pradėjau kepti sveikuolišką duoną. Budrienės duonelė labai išpopuliarėjo, dabar restorane ją kepame kasdien ir daug kur prekiaujame. Pirminė duonos receptūra buvo sugalvota restorano šefo Ruslano Bolgovo, bet aš ją patobulinau.
Kasdienybėje daugiau gamina mano vyras. Jis stengiasi nustebinti gurmaniškais patiekalais.
Darius žino, kad labai mėgstu aštuonkojus, tai kokį savaitgalį visada jų pagamina pagal savo firminį receptą. Stengiuosi valgyti sveikai. Kiti šeimos nariai yra visavalgiai.
– Dėl kokios priežasties tapote vegetare?
– Jau gal dvidešimt metų nevalgau kiaulienos, jos nemėgau nuo vaikystės. Vištiena dar buvo mano racione, o paskui pagalvojau – kam čia tuos gyvūnėlius valgyti?
Ir nesveika, ir negerai. Tada nutariau visai atsisakyti mėsos.
Turėjau ir problemų dėl sveikatos, maniau, kad vegetarinė mityba padės jas išspręsti. Man visi sakė, kad atsisakius mėsos nusilps organizmas, pablogės kraujas, nes visada buvau linkusi į mažakraujystę, bet nieko blogo neįvyko.
Aš jaučiuosi sveika, man toks maitinimasis tinka.
– Kuo pakeitėte baltyminį maistą?
– Valgau salotas su lęšiais, tunu. Mano mėgstamiausia žuvis – tunas, dar upėtakis.
Bėda, kad Lietuvoje nėra geros žuvies pasirinkimo, bet kelionėse dažnai renkuosi žuvies patiekalus.
– Esate įvairių renginių, vestuvių organizatorė, o jos be maisto nepraeina. Kaip atspėjate, kas patiks jūsų užsakovams?
– Klientams visada rekomenduoju prieš šventę dalyvauti degustacijoje, kad išsirinktų, kas patinka. Dažnai dalyvauju įvairiuose pobūviuose, daug kas žino, kad esu vegetarė, tad neretai atskirai man užsako vegetarišką patiekalą.
Kadangi nevalgau jokių padažų, dažnai renginio šeimininkams sakau, kad nieko išskirtinai nedarytų, kad išsirinksiu iš to, kas yra, ir tikrai rasiu ką pavalgyti. Man maistas nėra svarbiausias dalykas, visiškai jo neakcentuoju ir nedarau kulto. Ir mano vyras nesureikšmina maisto.
Mes niekada nepusryčiaujame. Kelionėse visi stebisi, kad geriau ilgiau pamiegosime, negu kelsimės dėl maisto. Ir vaikų neverčiu maitintis pagal grafiką.
Taip pat stengiuosi laikytis protarpinio badavimo, kai tarp valgymų daroma 16–18 valandų pertrauka. Dažnai tai pavyksta natūraliai, nes nevalgome pusryčių.
Kartais juokauju, kad mano gyvenimas yra amžina dieta. Man svarbu, kaip aš atrodau.
Kadangi viskas priklauso nuo mitybos, stengiuosi prisižiūrėti, kad nepriaugčiau svorio. Jau įpratau prie tokios gyvensenos.
– Atsisakote pusryčių, tad kada pradedate valgyti?
– Apie antrą, trečią valandą dienos. Suvalgau lėkštę sriubos, paskui link vakaro salotų, ir viskas. Aš įpratusi ir man visiškai užtenka to maisto.
– Jūsų mityba gana kukli, tačiau energijos nestokojate, nuolat įgyvendinate vis naujas idėjas.
– Kartais pritrūksta energijos, bet vartoju papildus, neseniai pradėjau vartoti CBD kanapių aliejų, kuris suteikia energijos.
– Ar visiškai atsisakėte desertų?
– Daug metų net neparagauju. Bet man saldumynų ir nereikia, niekada nebuvau jų mėgėja. Ir vaisių stengiuosi vengti, nes juose yra nemažai cukraus.
– Kaip dažnai apsiperkate?
– Mes beveik neiname į maisto parduotuves. Taip sutaupome pinigų, nes neišlaidaujame nereikalingiems dalykams. Perkame, jei ko nors tikrai reikia ar laukiame svečių. Kartais vaikai patys nueina nusipirkti skanėstų. Aš jiems to nedraudžiu.
Esu atsisakiusi vaisių sulčių, negeriu jokių gėrimų su saldikliais. Geriu vandenį ir natūralias pomidorų sultis. Būna, kad pasidarau iškrovos dieną – geriu tik pomidorų sultis.
Pieno produktų beveik visai nevartoju, kavos negeriu.
Anksčiau turėjau įprotį išgerti vieną puodelį kavos be kofeino, o ją užbalindavau pienu be laktozės.
– Kai kurie žmonės be rytinės kavos sunkiai įjungia smegenų variklį.
– Anksti rytą man nereikia keltis ir skubėti, atsikeliu, kada noriu, todėl nereikia ko nors specialaus, kad prabusčiau ir būčiau žvali.
Bet, kaip minėjau, geriu pomidorų sultis ir labai daug vandens, mažiausiai 2–3 litrus per dieną.
– Valgote visi atskirai. Ar būna bendrų šeimos susėdimų prie stalo?
– Anksčiau kartais sekmadieniais susėsdavome vėlyvų pusryčių restorane. Bet dabar pakeitėme gyvenimo būdą, išėjome gyventi į viešbutį, kol pasistatysime savo namus.
Mes visi labai aktyvūs, neturime kada susiburti. O savaitgaliais dažniausiai vyksta įvairūs renginiai.
Prie bendro stalo susėdame nuvažiavę pas mano mamą ar seserį. Tradiciškai mama visada kepa senovinius močiutės firminius blynus. Iš vakaro užraugia bulvių tarkius, po to rytą kepa blynus su miško grybų padažu. Turime valgyti tiesiai iš keptuvės.
Tos tradicijos nevalia laužyti. Kad nuvažiavus reikia valgyti, man būna bėda, nes negaliu atsisakyti, kitaip dar užpyks. Kiti šeimos nariai mėgsta mamos ar sesers patiekalus ir su malonumu valgo.
Didžiąsias šventes įprastai švenčiame Molėtuose pas mamą ar seserį. Tik per karantiną stalą buvome pasidengę pas save Karmėlavoje. Manau, kad tradicijos dar labiau prasiplės, nes neseniai vedė vyriausias sūnus Nojus. Manau, marčios šeimą pakviesime prie šventinio stalo.
– Minėjote, kad esate pelėdos tipo žmogus, mėgstate ilgai miegoti. O kada gulatės?
– Vėlai. Būna, kad pirmą ar antrą valandą nakties. Retai kada atsigulu iki vidurnakčio. Naktinėdama žiūriu televizorių, skaitau, pasidarau daug darbų, nes geriausiai sekasi, kai visi miega.
– Daug keliaujate. Kokių egzotiškiausių patiekalų esate ragavusi?
– Neragauju to, kas nepažįstama ir kelia įtarimą. Pavyzdžiui, Tailande vyras valgė visokius svirplius, jis drąsiai viską ragauja. Aš išdrįsau paragauti krokodilo mėsos, nebuvo visai blogai.
Darius Maltoje arklienos ragavo. Aš nedrįstu, man neįkiš nei varlių, nei gyvačių. Vyras ko nors egzotiškesnio paragauja ir man papasakoja. Visada stengiamės parsivežti ko nors nematyto ir pavaišinti draugus.
– Ar užsienio restoranuose, jei patiekalas jums patinka, bandote paklausti recepto?
– Būna, kad paprašome. Pavyzdžiui, Maltoje valgėme labai skaniai pagamintas sraiges, tai net įsiprašėme į virtuvę, ten mums parodė visą gaminimo procesą. Visada paklausiame, kas į patiekalą įdėta, kaip jis pagamintas.
– Ar gaminate intuityviai, ar vadovaujatės tikslia receptūra?
– Aš mėgstu tikslumą. Ir restorano virtuvės darbuotojams sakau, kad visada reikia matuoti, sverti, kad išeitų tas pats skonis.
Kai sau gamini, gali paeksperimentuoti, bet dažniausiai stengiuosi laikytis proporcijų, kad išeitų teisingai. Mes turime receptų, kad ir firmines alyvuoges, kur tiesiog būtina kiekvieną kartą matuoti, nes pasikeis skonis.
– Ar užkandžiaujate? Ką valgote, jei naktinėdama išalkstate?
– Nebūna, kad staiga užsimanau užkandžių. Juk net šaldytuvo namuose neturime. Labai gerai. Puiki idėja tiems, kurie nori mesti svorį. Turiu tik nedidelį šampano šaldytuvą. Kadangi nebuvo poreikio namuose įrenginėti virtuvės, ir šaldytuvo nėra.
Tada nekyla ranka prisipirkti užkandžių. Dabar asmeninį šaldytuvą esame pasistatę restorano patalpose, ten ką nors pasidedame, jei būtina. Jei dieną kyla noras užkąsti, tai gali būti gabalėlis gero sūrio.
Vyras kartais nuperka įdomesnių sūrių. Būna, kad virtuvėje moterų paprašau šviežiai raugintų agurkėlių. Jei kur nors važiuoju, įsidedu pagraužti mažų morkyčių.
Bulvių traškučių niekada nevalgiau, nesirenku nesveikų užkandžių. Kartais paskanauju sveikuoliškų grikių trapučių, išgeriu pomidorų sulčių.
– Kokį vaidmenį jūsų gyvenime vaidina košės?
– Košių nevalgau. Nors man labai patinka grikiai, jų košę retai valgau.
Nebent virtuvėje moterys savo poreikiams jos išverda, tada ir aš įsidedu kelis šaukštus. Labai skanūs grikių blynai su grybų padažu. Juos kepame per Užgavėnes.
– Daug kam kiltų klausimas, kaip nuosavas restoranas neišveda iš kelio ir nesužadina noro paragauti įvairesnių patiekalų?
– Manęs neretai klausia, kaip galiu atsisakyti cepelinų. Leidžiu sau kartą per metus suvalgyti vieną cepeliną per Cepelinų dieną. Cepelinas būna su lašišos įdaru. Žmogui tikrai nereikia tiek daug maisto, kiek jis suvartoja.
Salotos su brinza
Reikės (vienai porcijai):
- 120 g gūžinių salotų
- 150 g brinzos
- 50 g agurko
- 50 g obuolio
- 50 g virtų burokėlių
- 10 g mėlynojo svogūno
- poro
- karamelizuotų lazdynų riešutų
- balzaminio acto ir medaus padažo
Balzaminio acto ir medaus padažui reikės:
- 200 g medaus
- 100 g balzaminio acto
- 300 ml saulėgrąžų aliejaus
Salotas, agurką, obuolį, burokėlius, svogūną, porą, brinzą supjaustykite, įdėkite karamelizuotų riešutų, pagardinkite balzaminio acto ir medaus padažu.
Jei norite šventiškiau, galite salotas suformuoti formele. Į ją paruoštus priedus dėkite sluoksniais, po to formelę atsargiai nuimkite – lėkštėje puikuosis dailus salotų bokštelis.
