Norite sulaukti šimto metų? Neatsisakykite šoninės

Vidutinė pasaulio gyventojų gyvenimo trukmė yra apie 71 metai. Tačiau yra žmonių, kurie perkopia ir šimto metų slenkstį. Viena jų – amerikietė Susannah Mushatt Jones, kuri pernai liepos 6 dieną atšventė 116-ąjį gimtadienį ir šiuo metu yra ilgiausiai pasaulyje gyvenantis žmogus.

Nemažai šimtamečių tarp mėgstamiausių patiekalų pamini šoninę.<br>123rf nuotr.
Nemažai šimtamečių tarp mėgstamiausių patiekalų pamini šoninę.<br>123rf nuotr.
Seniausia pasaulyje moteris S.M.Jones šią vasarą turėtų švęsti 117-ąjį gimtadienį.<br>ViDA Press nuotr.
Seniausia pasaulyje moteris S.M.Jones šią vasarą turėtų švęsti 117-ąjį gimtadienį.<br>ViDA Press nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 21, 2016, 7:34 AM, atnaujinta May 28, 2017, 4:52 AM

Nors S.M.Jones niekada nerūkė, nevartojo alkoholio ir nenaudojo jokios dekoratyvinės kosmetikos, tačiau ji kasdien valgo šoninę, kas daugeliui atrodo nesveikas maistas. Šoninė yra kasdieninių senolės pusryčių, kuriuos dar sudaro ir kiaušiniai bei avižinė košė, dalis.

Kiek jaunesnė už ją amerikietė Agnes Fenton, pernai rugpjūčio 2-ąją atšventusi savo 110-ąjį gimtadienį, taip pat nesilaiko itin sveikuoliškos dietos. Mėgstamiausias A.Fenton maistas yra viščiuko sparneliai, šparaginės pupelės ir saldžiosios bulvės.

Kad mielai kerta lašinius, yra prisipažinę ir daugiau šimtamečių, pavyzdžiui, lietuvis Povilas Padelskis iš Prienų rajono. Šiemet vasarį šimto metų jubiliejų atšventęs P.Padelskis žurnalistams teigė mėgstantis silkę ir lašinius.

Kiti anksčiau žurnalistų kalbinti šimtamečiai iš Lietuvos taip pat tarp mėgstamiausių patiekalų paminėjo lašinius. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus kalbintas Varėnos rajono gyventojas Vincentas Verseckas, sulaukęs šimto metų, netgi pomėgį valgyti lašinius laikė savo ilgaamžiškumo priežastimi.

Greičiausiai šis senolis buvo teisus. Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche (ETH Zurich) mokslininkų atliktas naujausias tyrimas patvirtino – šoninė gali prailginti gyvenimą!

Kiaulienos produktuose yra daug niacino, dar žinomo kaip B3 vitaminas, kuris yra sietinas su ilgesne gyvenimo trume.

Norėdami patvirtinti savo teoriją, tyrėjai atrinktoms askaridėms davė nemažą dozę niacino ir jų gyvenimas pailgėjo dešimtadaliu.

To paties vitamino yra paprikoje, saulėje džiovintuose pomidoruose ar žemės riešutuose.

O ką apie šoninės naudą mano dietologai? Juk šoninė ir riebus maistas apskritai ilgą laiką buvo priskiriami prie nesveikų produktų, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir sukelia aibę kitų sveikatos problemų.

Dabar gi teigiama, kad šoninės valgymas net gali prailginti gyvenimą. Pastaruoju metu visuomenė vis dažniau dėl nutukimo ir įvairių ligų kaltina ne riebų maistą, bet cukraus produktus.

Tad kaip gi yra iš tiesų? Ar galime drąsiai valgyti šoninę, ar vis dėlto reikėtų nuo jos susilaikyti?

Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė Ingelevičienė teigė, kad vienpusiško atsakymo į klausimą, sveika valgyti šoninę, ar ne, nėra. Svarbiausia nepulti į kraštutinumus.

„Gamta visada mėgsta pusiausvyrą. Be abejo, būtų blogai, jeigu žmogus maitintųsi vien šonine, kita vertus nieko blogo nėra, jeigu jis tos šoninės kartais suvalgo. Pasaulyje daugybė žmonių valgo šoninę ir nieko jiems neatsitinka“, – pastebėjo A.Jauniškytė Ingelevičienė.

Anot gydytojos dietologės, atlikta daugybė įvairiausių tyrimų dėl raudonosios mėsos produktų vartojimo. Pavyzdžiui, neseniai buvo paskelbta, kad perdirbtų raudonosios mėsos produktų vartojimas didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.

Prisiminusi šį tyrimą A.Jauniškytė Ingelevičienė teigė, kad vertinti jo rezultatų vienareikšmiškai nevertėtų. Nes mityboje niekada nėra taip, kad kažkoks vienas produktas, ar viena medžiaga ką nors lemtų. Svarbu yra tai, ką mes valgome apskritai.

O ir pasakymas „didina storosios žarnos vėžio riziką“ dar nėra nuoroda į tai, kad valgantis perdirbtą raudoną mėsą žmogus būtinai susirgs. Be to, yra ir tam tikros medžiagos, kurios tą vėžio riziką mažina, pavyzdžiui, pakankama vitamino D koncentracija, vaisiai ir daržovės ar džiovintos slyvos juodosios.

Paklausta, ar tiesa, kad cukrus mūsų organizmui kenkia netgi labiau, nei riebalai, dietologė siūlė neskirstyti produktų į blogus ar gerus, nes organizmui reikia tiek angliavandenių, tiek ir riebalų.

„Kokios bus pasekmės organizmui, priklauso nuo mitybos apskritai, o ne nuo atskirų produktų. Svarbiausia yra pusiausvyra. Nes bet kokios medžiagos perteklius, kad ir kokia ji būtų tobula, visada kenks.

Ilgą laiką iš tikrųjų kalbėta, kad sotieji riebalai kenkia ir lemia širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Dabar tai keičiasi. Ir jau taip griežtai nebesakome, kad nebegalima valgyti.

Mūsų mityboje riebalai užima svarbią poziciją. Bet visuomenė dar labai mėgsta kraštutinumus ir nori matyti kokį nors priešą. Anksčiau tai buvo riebalai. Dabar visi atsisuko į cukrų.

Iš tiesų, bet kokios medžiagos, netgi baltymai, jeigu jų yra per daug, organizme virsta riebalais. Bet kas atsideda į poodinį riebalinį sluoksnį“, – paaiškino A.Jauniškytė Ingelevičienė.

Dietologės teigimu, valgyti galima viską, net ir lašinukus, jeigu patinka. Tačiau ji abejojo, kad vien tik šoninė yra pagrindinė ilgaamžiškumo priežastis.

„Manęs visiškai nestebina, kad ilgaamžiai valgo šoninę. Greičiausiai, jeigu jie ir valgo šoninę, tai saikingai. Ilgaamžiškumą lemia ne tik mityba ar kažkokio vieno produkto valgymas. Tai, kad vieni gyvena ilgiau, kiti – trumpiau, lemia žmogaus gyvenimo būdas“, – įsitikinusi specialistė.

A.Jauniškytės Ingelevičienės nuomone, blogiausia yra pulti į kraštutinumus ir riboti kokių nors produktų vartojimą, arba atsisakyti kažko apskritai. Vien tik vaisių vartojimas, žaliavalgystė ir panašūs dalykai gyvenimo esą neilgina, nors ir reklama teigia priešingai.

„Ir gyvenimo kokybę, ir sveikatą nulemia normalus valgymas“, – šyptelėjo dietologė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.