Neseniai Lietuvoje apsilankiusi dietologė dalyvavo jau penktą kartą surengtoje Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijoje ir Vilniaus sveikatos mugėje.
Mokslininkė neretai girdi įspėjimus, kad organizmui labai kenkia angliavandeniai.
B.Davis patikslino, kad kenksmingiausi yra tik smarkiai perdirbti angliavandeniai, iš kurių pašalinta viskas, kas naudinga žmogaus sveikatai – dauguma mineralų, vitaminų, fitochemikalų ir antioksidantų.
„Dauguma žmonių visus angliavandenius priskiria prie blogųjų kategorijos. Išties mus žudo tik perdirbti angliavandeniai.
Tačiau mums labai naudingi tie, kuriuos gauname iš augalinio maisto: vaisių, daržovių, ankštinių daržovių, visadalių grūdų produktų, riešutų ir sėklų, iš natūralių žalių augalų“, – vardijo B.Davis.
Šį teiginį patvirtina vadinamųjų mėlynųjų zonų gyventojų mityba. Tai penkios pasaulio vietos, kuriose gyvena daugiausia šimtamečių.
Jose gyvenantys ilgaamžiai, net ir sulaukę ypač brandaus amžiaus, išlieka darbingi, jų smegenys ir toliau puikiai veikia, o gyvenimo kokybė yra geresnė, palyginti su dauguma kitur gyvenančių jų bendraamžių.
Šios zonos yra Okinava Japonijoje ir Sardinija Italijoje, Ikarija Graikijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje ir Loma Linda Kalifornijoje (JAV).
Taip, dauguma šių teritorijų gyventojų kas savaitę valgo jūrinius produktus, bet jų vartoja ne tiek ir daug. Pavyzdžiui, Okinavos gyventojai suvalgo vos po 15 gramų žuvies per dieną.
Pagrindinė mėlynųjų zonų gyventojų ilgaamžiškumo priežastis yra su augaliniu maistu gaunami angliavandeniai, kurie sudaro net 50–80 procentų jų raciono. Tai įvairios daržovės, tarp kurių itin daug ankštinių.
Daug mitų sklando ir apie kavą. Viena vertus, joje yra daug kofeino, kuris gali padidinti nervingumą ir prie kurio galima priprasti.
Kita vertus, iš pupelių paruošta kava turi daug antioksidantų ir gali padėti sumažinti diabeto, Parkinsono ligos riziką.
„Svarbiausia geriant kavą nepamiršti saiko ir pagalvoti apie tai, ko į ją dedame. Jei gardinsime kavą grietinėle ar cukrumi, ji nebebus tokia sveika“, – įspėjo mokslininkė.
Dvejopą požiūrį dietologė turi ir į dabar labai sparčiai populiarėjančius glotnučius.
„Sportininkams, taip pat nepakankamai valgantiems vaikams ar vyresniems žmonėms ir sergantiems vėžiu pacientams glotnučiai gali būti labai geras būdas gauti pakankamai maistinių medžiagų. Jie gali tapti išsigelbėjimu ir tiems, kurie rytais nespėja pavalgyti pusryčių“, – vardijo B.Davis.
Tačiau antsvorio turintiems žmonėms gerti kaloringus glotnučius nėra sveika, nes taip jie suvartoja dar daugiau kalorijų.
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į glotnučių sudėtį.
Norint gerti sveiką glotnutį, reikia jį ruošti taip, kad didžiausią dalį sudarytų daržovės ir žalumynai, o ne vaisiai.
Tokie ne ypač saldūs glotnučiai yra sveikiausi.
O štai pirktuose parduotuvėse glotnučiuose gali slypėti daug cukraus, kuris yra viena didžiausių nutukimo priežasčių.
Kalbėdama apie nutukimą B.Davis įžvelgia dvi jo priežastis.
„Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl tunkame, yra ta, kad pasidarėme turtingesni ir mums dabar prieinama daugiau maisto. Be to, gamintojai stengiasi į maistą pridėti tiek cukraus, riebalų ir druskos, kad mums jis pasidarytų skanus ir negalėtume liautis jo valgyti – taptume nuo jo priklausomi“, – sakė mokslininkė.
Natūraliuose produktuose, pasak B.Davis, cukrus, druska ar riebalai nėra koncentruoti. Štai kodėl jų skonis švelnesnis ir juos valgant organizmas lengviau pajunta, kada pasisotiname.
Gamintojai išmoko maistą paskaninti taip, kad dėl to sujaukiami apetito kontrolės centrai. Be to, valgant tokį maistą žarnyne pablogėja mikroflora, pasikeičia hormonų pusiausvyra, sutrinka insulino išsiskyrimas. Taigi patenkama į užburtą ratą, lemiantį nutukimą.
Mokslininkė pažėrė patarimų – kuriuos produktus ji patartų rinktis tiems, kurie nori likti sveiki ir gražūs.
„Siūlyčiau valgyti daugiau žalumynų – lapinių kopūstų, špinatų. Nes jie yra vieni maistingiausių produktų“, – pradėjo vardyti B.Davis.
Taip pat mokslininkė patarė valgyti augalų daigus. Kai maža sėklytė tampa augalu, daigelyje yra mažiausiai toksiškų medžiagų ir daugiausia maistingų. Fitochemikalų daiguose būna 500–600, o kartais net ir 1000 procentų daugiau, palyginti su daržovėmis.
B.Davis patarė į racioną įtraukti ir įvairių sėklų, kuriose yra daug organizmui naudingų riebalų rūgščių.
Ypač naudingos yra kanapių, ispaninių šalavijų sėklos, linų sėmenys. Pastaruosius sveika valgyti dar ir todėl, kad juose gausu lignanų – puikių antioksidantų, pasižyminčių poveikiu nuo vėžio.
Labai sveika valgyti ir uogas, kuriose gausu skaidulų ir naudingų cheminių medžiagų.
Dar vienas puikus dalykas yra sveiki, neapdoroti grūdai: speltos, avižos, bolivinės balandos ir kitos. Juose yra visos naudingiausios maistinės medžiagos, bet nėra nieko, kas pakenktų organizmui.
