Tyrimas parodė, jog 8,4 proc. Lietuvos gyventojų yra fleksitarai – mėsos vartojimą sumažinę žmonės. Priešingai nei vegetarai, kurie visiškai iš savo raciono išbraukia mėsą, kiaušinius ir pieną, jie yra lankstesni.
„Fleksitarai nenori visiškai atsisakyti mėsos, tačiau jie gerai supranta augalinio maisto svarbą kasdienėje mityboje. Jų motyvacija yra skirtinga: vieni augalinį maistą sieja su geresne savijauta, kiti – su geresnėmis maistinėmis savybėmis, treti savo pasirinkimą grindžia etikos ar aplinkosaugos argumentais“, – teigia bendrovės „Minordija“ rinkodaros direktorius Adomas Galinis.
Lietuvoje visiškai mėsos nevalgo tik 1,5 proc. gyventojų. Iš jų: vegetarai - 0,7 proc., veganai - 0,7 proc., žaliavalgiai - 0,1 procento. Visavalgiais save laiko 89,3 proc. šalies gyventojų. Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje vegetarų ir veganų yra 12 procentų (The Guardian, 2018), Vokietijoje – 10 proc. (VEBU, 2017).
Pasak A. Galinio, augant vartotojų poreikiui, Lietuvoje atsiranda įvairiausių produktų, turtingų ne gyvūninių baltymų. Pirkėjui, norinčiam rinktis augalinį maistą vietoje gyvulinio, galimybės sparčiai auga. Vegetariškas maistas užima vis daugiau vietos lietuvio lėkštėje, o augaliniai produktai tampa svarbesne prekybos centrų pasiūlos dalimi.
„Rinkoje atsiranda veganiškų produktų tradiciškai „neveganiškose“ kategorijose kaip konditerija, mėsa ar pienas, pvz., veganiški tortai, ledai, veganiškos dešrelės, sūris. Naujai kuriami vegetariški ar veganiški gaminiai toli gražu neišstums mėsos iš mūsų mitybos, tačiau jie leidžia vartotojui rinktis daugiau augalinio maisto ir užkandžių.
Prekyba su didžiaisiais tinklais rodo, kad vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai populiarėja kaip ingredientai gamybai. Duonoje įsitvirtino daržovės, kurios vis drąsiau naudojamos ir konditerijoje, pavyzdžiui, iš avokadų ar saldžių bulvių galima pagaminti puikų kremą tortui, o natūraliai nuspalvinti gaminius galime įdėdami morkų, burokėlių ar špinatų“, – sako A. Galinis.
Pasaulyje mažesnio mėsos vartojimo judėjimas nėra naujas – dalis vartotojų stengiasi bent kartą savaitėje visai jos nevartoti. To pavyzdžiai – populiarios akcijos „Meatless Mondays“ (liet. pirmadieniai be mėsos), „Veggie Mondays“ (vegetariški pirmadieniai) ir pan. Vis daugiau rinkų prigyja tokie produktai kaip veganiškas faršas, dešrelės, mėsainiai. Šios alternatyvos populiarėja ir yra pritaikomos tradiciniams patiekalams gaminti, pavyzdžiui, mėsainiams iš daržovių ar sūrio pyragams iš riešutų.
Nors pasauliniame sveikesnio maisto judėjime augalinis maistas yra viena pagrindinių varomųjų jėgų, tačiau mažesnis mėsos vartojimas nėra vienintelė tendencija. Žmonės visame pasaulyje mažina arba iš viso atsisako tokių produktų, kuriuose yra cukraus, druskos, angliavandenių, gliuteno, laktozės ir kt.
