Dėl to kalti gali būti jūsų genai, dėl kurių padidėja jautrumas kartumui, teigia JAV mokslininkai, neseniai atlikę naują tyrimą.
Pasirodo, iš tėvų ir protėvių paveldėti genai nulemia, kad žmogui nepatinka brokoliai, Briuselio kopūstai, mangoldai ar kitos žalialapės daržovės, turinčios šiek tiek karstelėjusį skonį, rašo cnn.com.
Genai gali būti kalti ir dėl to, kad jums nemalonus alaus, kavos ar juodojo šokolado skonis.
Vertinant evoliucijos požiūriu, jautrumas karčiam skoniui yra naudingas – jis padeda žmogui pajusti pavojų ir nesuvalgyti nuodingo produkto.
Tačiau Jennifer Smith su kolegomis iš Kentukio universiteto medicinos mokyklos teigia, kad ši savybė taip pat reiškia, jog žmonėms tampa sunku į mitybą įtraukti rekomenduojamas penkias per dieną porcijas daržovių ar vaisių.
Visi paveldi dvi skonio geno, vadinamo TAS2R38, kopijas. Jis koduoja liežuvio skonio receptorių baltymus, kurie leidžia pajusti kartumą.
Žmonės, paveldėję dvi TAS2R38 geno varianto, vadinamo AVI, kopijas, nėra jautrūs karčiam skoniui.
Asmenys, paaveldėję vieną AVI egzempliorių ir vieną, vadinamą PAV, labiau jaučia kartų skonį, tačiau ne taip smarkiai, kaip asmenys, paveldėję dvi PAV kopijas.
Pastarieji dažnai vadinami „superdegustatoriais“, jiems gali pasirodyti itin kartūs tie produktai, kuriuos kiti ragaudami mėgausis maloniu skoniu.
Mokslininkai ištyrė 175 žmones ir išsiaiškino, kad tie, kurie turi dvi PAV geno, sustiprinančio kartumo pojūtį, versijas, galėjo suvalgyti tik labai nedidelį kiekį žalios spalvos daržovių.
J.Smith, dalyvaudama Amerikos širdies asociacijos susitikime, gydytojams sakė: „Turite tai įvertinti, jei tikrai norite, kad jūsų pacientas laikytųsi mitybos rekomendacijų“. Mat žalialapėse daržovėse yra daug širdžiai naudingų medžiagų.
Tyrėjai tikisi ištirti, ar prieskonių vartojimas padėtų paslėpti kartų skonį, kad daržovės taptų patrauklesnės ir tiems, kurie jų negali valgyti dėl paveldėtų savybių.