Vieno iš tokių – natūralaus miežių gėrimo „Barley Bros“ – gamintojų iniciatyva kalbintas sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta apžvelgia šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje vyraujančias mitybos tendencijas.
Pridėtinio cukraus atsisakymas
Daug mokslininkų kalba apie pridėtinio cukraus daromą žalą žmogaus organizmui, sukeliamas lėtines ligas ir ilgalaikes pasekmes, todėl populiarėja tendencija prieš renkantis maisto produktus atidžiau įvertinti jų sudėtį ir ištuštinti cukrines namuose.
Didelius pridėtinio cukraus kiekius galima aptikti net ir iš pažiūros nesaldžiuose produktuose. Jo dedama ne tik į saldėsius, bet ir į produktus, kuriuos valgydami net neįtariame, kad jie gali būti papildomai pasaldinti. Pridėtinio cukraus gausu įvairiuose gaiviuosiuose gėrimuose, padažuose, duonoje, jogurtuose, konservuotose daržovėse ir kituose iš pažiūros nekaltuose produktuose.
„Kiekvienam žmogui turėtų rūpėti, kiek suvalgo sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus. Tai yra priedai, kuriuos būtina riboti, jeigu bėgant metams nori išlikti sveikas. Taip pat reikėtų nepamiršti atsižvelgti ir į suvartojamą druskos kiekį. Kartu su pridėtiniu cukrumi šie dalykai sveikatai yra tikrai nepalankūs“, – pataria mitybos specialistas A.Sujeta.
Tačiau nepatariama nukrypti į kraštutinumus. Vengti maisto, kuriame yra natūralaus cukraus, ne tik nerekomenduojama – tai gali neigiamai paveikti sveikatą.
„Visiškai atsikratyti cukraus žalinga sveikatai, nes vartodami tokius produktus, kurių sudėtyje natūraliai randame cukraus, gauname reikalingus vitaminus, skaidulas ir kitas naudingas medžiagas. Tačiau pabrėžiu, kad pridėtinio cukraus vengti labai teisinga – jo atsisakymas yra visiškai pateisinamas ir reikalingas“, – sako A.Sujeta.
Maistas be dirbtinių priedų
Kita tendencija, šiuo metu populiarėjanti Lietuvoje – organinis, natūraliai užaugintas maistas. Priežasčių rinktis natūralų maistą ilgai ieškoti nereikia – organiniame maiste yra daugiau sveikatai naudingų medžiagų ir nėra sveikatai nepalankių komponentų, kurie gali sukelti neigiamas organizmo reakcijas.
„Vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad maistas su dirbtiniais priedais sukelia alergines reakcijas, nutukimą, astmą, širdies ir kitas ligas. Todėl natūralu, kad žmonės atsigręžia į sveikatai palankius produktus, šiuo atveju – organinį maistą, kuriame daug mažiau organizmui žalingų medžiagų bei daug daugiau vitaminų ir mineralų“, – kalba „Barley Bros“ paklaustas mitybos specialistas.
Maistas su probiotikais ir prebiotikais
Tyrimai įrodo, kad probiotikai yra susiję su teigiama imuniteto, virškinimo sistemos veikla, lėtinių ligų progresavimo stabdymu, organizmui reikalingų medžiagų įsisavinimu ir kitų organizmo funkcijų gerinimu. Taigi, žmonės vis aktyviau stengiasi į racioną įtraukti tokių produktų, kuriuose būtų apstu gerųjų bakterijų – fermentuotus pieno produktus, raugintas daržoves ir netgi fermentuotus gėrimus.
Visgi sveikos mitybos specialistai primena, kad derėtų dėmesį atkreipti ir į prebiotikus – medžiagas, kurios reikalingos probiotikų dauginimuisi. Jie žarnyne sukuria palankią ir ilgalaikę terpę gerosioms bakterijoms. Prebiotikų gausa pasižymi svogūnai, avižos, porai, obuoliai, kukurūzai, graikiniai riešutai, raudonieji lęšiai ir netgi juodasis šokoladas.
Trumpalaikis badavimas
Šis sparčiai populiarėjantis periodinis kalorijų apribojimas yra pakankamai saugus būdas mesti svorį ar palaikyti sveikatos būklę. Dažniausiai nevalgoma 12, 14 ar 16 valandų per parą – atsisakoma pusryčių arba vakarienės. Taip pabadauti galima ir keletą dienų per savaitę. Badavimo laikotarpiu ne tik degindami riebalai, bet ir suaktyvėja imuninės sistemos veikla, sparčiau atsinaujina ląstelės.
Anot specialistų, lengviau atsisakyti pusryčių nei vakarienės. Jei turite tradiciją vakarieniauti su šeima, jos nelaužykite, verčiau tuščiu skrandžiu išskubėkite į darbą. Tačiau šios dietos laikytis nerekomenduojama nėščiosioms, sergantiesiems pirmojo tipo cukriniu diabetu, skydliaukės, širdies kraujagyslių ir kitomis ligomis.
Mėsos atsisakymas ir pakaitalų ieškojimas
Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių atsisako gyvūninės kilmės produktų – parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau mėsos ir pieno produktų pakaitalų. Tačiau sveikos gyvensenos specialistas primena, kad gyvūninės kilmės produktus pakeitus į augalinės, tinkamai subalansuoti mitybą gali prireikti daugiau pastangų.
„Mėsos produktų atsisakymas reikalauja juos pakeisti kažkuo kitu. Gyvūninės kilmės maistas – vienas pagrindinių baltymų šaltinių. Keičiant mėsą augalinės kilmės produktais, svarbiausia suvokti, kad reikės daug labiau pasistengti norint gauti visą organizmui reikalingą baltymų kiekį.
Augalinės kilmės baltymus organizmas įsisavina daug sunkiau, todėl ir suvalgyti jų reikės daugiau. Taip pat atsisakius mėsos patariama vartoti ir įvairius maisto papildus, vitaminus, kurie padėtų palaikyti normalią organizmo veiklą“, – perspėja A.Sujeta.
Anot specialisto, ir augalinis pienas dažnai neturi tiek daug gerų savybių, kaip gali atrodyti. Naudojant tokį pieną reikėtų atkreipti dėmesį, kiek procentų sudaro riešutai ar kitos medžiagos, iš kurių jis yra pagamintas. Didžiausias pliusas – augalinis pienas yra žymiai mažiau kaloringas, nei įprastas pienas.
Poveikio iš karto galime ir nepajusti
Anot mitybos specialisto, žmogaus kūnas – neįtikėtinai kompleksiškas. Jeigu nesirūpiname savo mityba šiandien – neigiamų pasekmių iš karto nepajusime, tačiau netinkamos mitybos poveikis gali pasireikšti po kurio laiko.
„Jauno žmogaus organizmas puikiai veikia, tad nenuostabu, kad net ir prastai maitinantis šalutinis poveikis nėra jaučiamas. Tokios mitybos padariniai pasireiškia po kelerių metų ar netgi dar vėliau.
Jeigu manote, kad jaučiatės gerai valgydami bet ką – pabandykite subalansuoti mitybą – pasijusite dar geriau. Anksčiau ar vėliau dėl netinkamos mitybos, organizmo mechanizmas pradeda byrėti“, – įspėjo mitybos specialistas.
