Kai Edgaras ruošia valgį, Greta į virtuvę nekiša nosies. O kai žmona stoja prie viryklės, vyrui prie jos prieiti nevalia. Todėl šeiminių barnių dėl to nekyla.
E.Kiškis pripažino, kad sutuoktinė moka paruošti įmantresnius, jis – paprastesnius patiekalus. Edgarui labiausiai patinka ką nors gaminti iš mėsos, nes pats be jos negalėtų apsieiti.
„Virtuvėje atsipalaiduoju po darbų. Gaila, kad nedažnai tenka pašeimininkauti, nes trūksta laiko. Tačiau triušieną tai aš, tai žmona ruošiame dukart per mėnesį. Vieno triušio mums užtenka keleriems pietums. Iš visų naminių gyvūnų mėsos triušiena man skaniausia“, – patikino E.Kiškis.
Žinių tarnybos vadovas nesivaiko mitų, esą „savų“ valgyti nevalia, juk E.Kiškis turėtų justi simpatiją kiškiams ir triušiams, o jais maitintis tarsi būtų neetiška. Vilniečiui žurnalistui tokio galvosūkio niekada neteko spręsti, nes jis, atvirkščiai, negali atsispirti triušienai.
„Žmona anksčiau nevalgydavo triušienos, nes jos šeimoje nebuvo tradicijos, o aš ją valgau nuo mažens. Mano seneliai kaime augino daug triušių, todėl man šios mėsos skonis pažįstamas nuo vaikystės. Valgau ir kitokią mėsą – ne vien triušieną, juk ją paruošti užtrunka nemažai laiko“, – pasakojo mėsos patiekalų mėgėjas E.Kiškis.
Neseniai vedęs E.Kiškis pripratino ir žmoną valgyti triušieną. Triušių parūpina juos auginanti žmonos teta.
Įprastai triušis sveria 1–1,5 kilogramo – iš tokio laimikio galima dukart paruošti pietus. E.Kiškis dažniausiai triušieną troškina raudonajame vyne, tačiau toks ruošimas ilgesnis.
Greičiau paruošiamas grietinėlėje su morkomis troškintas triušis. Todėl pirmąjį receptą šeima renkasi, kai apsilanko svečiai arba turi laisvą sekmadienį. O pagal antrąjį receptą gamina, jeigu grįžę po darbų nori gardžios vakarienės.
„Kadangi triušieną valgome paprastomis dienomis, per Kalėdas ji – ne pagrindinis karštasis patiekalas. Šventėms dažniausiai ruošiame žvėrieną, nes uošvis – medžiotojas.
Šiaulių rajone, kur medžioja uošvis, kiškių nėra daug. Laukinio kiškio mėsos esu valgęs tik porą kartų. Nuo triušio skiriasi tuo, kad laukinio gyvūno mėsa turi aitresnį aromatą“, – palygino E.Kiškis.
Nors E.Kiškis nemedžioja, buvęs klasės draugas jį ne kartą kvietė į medžioklę būti varovu. Bet tapti medžiotoju Edgarui trūksta ir ryžto, ir noro.
Tačiau dėl savo skambios ir linksmos pavardės E.Kiškis neturėjo jokios pravardės. „Mane vardu vadina tik žmona ir giminės, o draugai ir kolegos – pavarde, kuri jau tarsi tapo antru vardu“, – šyptelėjo „Lietuvos ryto“ televizijos Žinių tarnybos vadovas.
Triušiena raudonojo vyno padaže
Reikės:
1 kg triušienos
100 g sviesto
4 česnako skiltelių
4 šaukštelių garstyčių
100 g džiovintų slyvų
pusės obuolio
1 šaukšto miltų
1 stiklinės sultinio
džiovintų čiobrelių
bazilikų (džiovintų arba šviežių)
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
1,5 stiklinės sauso raudonojo vyno
laurų lapų
druskos ir maltų juodųjų pipirų
Triušieną supjaustykite gabalėliais ir įtrinkite druska, pipirais, džiovintais čiobreliais. Palaikykite šaldytuve 12 valandų. Tuomet triušienos gabalėlius apkepinkite svieste ir sudėkite į puodą.
Svieste apkepinkite susmulkintus česnakus ir kubeliais pjaustytą obuolį, sudėkite į puodą, kuriame troškinsite triušį. Tuomet supilkite sultinį, stiklinę raudonojo vyno, įdėkite garstyčių, laurų lapų, bazilikų, įpilkite alyvuogių aliejaus ir svieste pakepintus miltus. Troškinkite valandą.
Tada į puodą įpilkite likusią pusę stiklinės vyno ir suberkite slyvas. Troškinkite dar pusvalandį. Triušieną patiekite su bulvių koše ir svieste apkepintais smidrais. Garnyrui tinka gražgarsčių salotos su balzaminiu actu.
