Pasigaminkite paprastą, bet nepelnytai pamirštą Kūčių patiekalą

Nors dabar daug kas pagrindiniu Kūčių patiekalu laiko kūčiukus, nuo gilios senovės pagrindiniu šios šventės valgiu buvo iš įvairių grūdų gaminama kūčia. Pagal šį patiekalą buvo pavadinta ir pati Kūčių šventė.

Tradicinė kūčia retai atsiranda ant dabartinių lietuvių Kūčių stalo, o be reikalo.<br>„Bernelių užeigos“ nuotr.
Tradicinė kūčia retai atsiranda ant dabartinių lietuvių Kūčių stalo, o be reikalo.<br>„Bernelių užeigos“ nuotr.
Beata Nicholson kūčios receptą nusprendė patobulinti.<br>J.Kuniskytės nuotr.
Beata Nicholson kūčios receptą nusprendė patobulinti.<br>J.Kuniskytės nuotr.
Istorikas Rimvydas Laužikas pasakojo, kad Kūčia – vienas iš seniausių lietuviškų receptų.<br>V.Balkūno nuotr.
Istorikas Rimvydas Laužikas pasakojo, kad Kūčia – vienas iš seniausių lietuviškų receptų.<br>V.Balkūno nuotr.
Beata Nicholson teigė, kad kūčia jai vienas iš mėgstamiausių Kūčių patiekalų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Beata Nicholson teigė, kad kūčia jai vienas iš mėgstamiausių Kūčių patiekalų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 16, 2015, 12:13 PM, atnaujinta Sep 29, 2017, 2:22 AM

Turbūt retas dabar ant Kūčių stalo deda kūčią. Ji kukliai užleido vietą įvairiais būdais ruoštai silkei, aguonpieniui, kūčiukams, kisieliui ir įvairiausiems kitiems Kūčių patiekalams.

Seniausias lietuviškas receptas

Vis dėlto kūčios nereikėtų pamiršti. Juk šio žirnių, kviečių ir medaus patiekalo receptas, kaip savo tinklaraštyje „Lietuvos kulinarinis paveldas„ rašo maisto tyrinėtojas, istorikas profesorius dr. Rimvydas Laužikas, yra vienas seniausių lietuviškų receptų. Jis žinomas iš seniausios rankraštinės knygos lietuvių kalba – 1573 metų Volfenbiutelio postilės.

Anot dr. R.Laužiko, patiekalo pavadinimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvėje žinomas dar nuo XI-XII amžių. Pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio „kukkia“, reiškiančio pupas. Tad tai yra vienas kultūrinių ir kulinarinių skolinių iš bizantinės kultūros.

Panašus žodis ir patiekalo receptas vadinamas ir 1789 metais išleistame Gotthardo Friedricho Stenderio Latvių kalbos žodyne. Čia galima rasti žodžių „kuhki“ arba „kuhtschi“, kurių reikšmė aiškinama kaip „drauge išvirti kviečiai ir žirniai“, o „kuhku wakkars“ verčiamas kaip „Kalėdų išvakarės, kai valgomas toks patiekalas“.

Tik keturios sudėtinės dalys

Kūčia buvo ritualinis patiekalas, skirtas vėlėms, kurio simboliškai turėdavo paragauti kiekvienas šeimos narys. Šį patiekalą pasigaminti nesunku.

Kaip savo tinklaraštyje nurodo R.Laužikas, tradicinei kūčiai pagaminti reikės vos keturių sudedamųjų dalių:

stiklinės mirkytų virtų kviečių grūdų; 

0,5 stiklinės mirkytų virtų neskaldytų žirnių; 

0,5 stiklinės sumaltų aguonų;

3 šaukštų medaus.

Išvirtus kviečius ir žirnius sumaišykite su maltomis aguonomis bei medumi.

Kūčia valgoma užsigeriant aguonpieniu.

Receptą patobulino

Retą patiekalą kūčią gamina ir kulinarinių laidų vedėja, tinklaraštininkė bei knygų autorė Beata Nicholson.

„Esu labai didelė kūčios gerbėja. Kadangi per Kūčias bent jau mano šeimoje nevalgomi jokie saldumynai, kūčia tą vakarą tampa savotišku sveiku, šventišku ir kartu tradiciniu desertu.

B.Nicholson tradicinį kūčios receptą yra šiek tiek patobulinusi.

Kūčiai pagal Beatą reikės:

100 g šlifuotų avižų kruopų;

100 g šlifuotų rugių kruopų;

100 g šlifuotų kviečių kruopų;

100 g lazdynų riešutų;

1,5 stiklinės tiršto aguonų pieno;

2 šaukštų medaus;

2 sauų džiovintų spanguolių;

žiupsnelio druskos.

Atskiruose puoduose išvirkite kruopas, kol jos suminkštės.

Jei norisi ryškesnio riešutų skonio, juos paskrudinkite, arba suverkite į skardą ir 10-12 min. pašildykite iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, o pravėsusius patrinkite tarp pirštų, kad nusiluptų luobelės.

Pageidaujantys ragauti autentiškesnį patiekalą, riešutus turėtų tik pasmulkinti peiliu.

Aguonų pieną sumaišykite su medumi (jei medu kietas, prieš tai jį pašildykite) ir mažu žiupsneliu druskos.

Didesniame dubenyje sumaišykite kruopas, riešutus, spanguoles (galima naudoti ir kokius nors kitokius džiovintus vaisius) ir aguonų pieną su medumi.

Patiekite mažuose dubenėliuose kiekvienam asmeniui individualiai ar viename didesniame ir kabinkite mažais šaukšteliais.

Šį patobulintą archajiško valgio receptą B.Nicholson įtraukė ir į naujausią savo kulinarinę knygą „Prie stalo Lietuva“, kurioje pristato populiariausių šiuolaikinės lietuvių virtuvės patiekalų receptus.

Nunyko ne tik kūčia

Taigi, nepamirškite Kūčių tradicijų ir juolab tradicinių patiekalų. Juk visa tai mus daro išskirtiniais ir įdomiais pasauliui.

Kaip pastebėjo lietuviško maisto restorano „Bernelių užeiga“ vadovė Jolanta Kubolienė, mūsų išsaugoti Kūčių papročiai ypač stebina užsienio svečius.

„Kūčias švenčia tik kelios katalikiškų regionų valstybės, tokios, kaip Lenkija ir Latvija, o daugelis tradicijų tiesiog išnyko per pastarąsias kelias kartas“, – apgailestavo J.Kubolienė.

Lietuviai primiršo ne tik kūčią, bet ir kitą tradicinį Kūčių stalo patiekalą – avižų kisielių.

„Mes esame įpratę gerti spanguolių ar džiovintų vaisių kisielių. O senovėje kisielius buvo daromas mirkant ir rauginant avižas, todėl būdavo ypatingai tirštas“, – aiškino etnologė Jūratė Bytautė.

Etnologė pasakojo, kad jau išnyko tradicija per Kūčias gaminti ir barščius iš raugintų burokėlių.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.