Jogurtą namie pasigaminti yra visai paprasta – tereikės puodo, medinio šaukšto, tikro pieno ir mažo indelio natūralaus jogurto, pavyzdžiui, „Dobilas“ arba „Bios“. 3 litrams pieno užtenka mažo indelio jogurto.
Jei darome iš kaimiško pieno, iš pradžių jį turime užvirinti, kad sunaikintume visas pienarūgštės bakterijas. Kitaip išeis daugiau rūgpienis nei jogurtas. Užvirinto pieno puodą greitai statome į kriauklę su šaltu vandeniu, kad atvėstų iki 43 – 46 laipsnių temperatūros.
Seniau temperatūrą tikrindavo taip – jei įkišus pirštą į pieną galėdavai jį ten išlaikyti tol, kol suskaičiuoji iki 14, vadinasi temperatūra tinkama. Tuomet nusemiame šiek tiek pieno, gerai jį išmaišome su jogurtu, o tuomet viską supilame į visą pieną.
Puodą uždengiame dangčiu ir statome į šilčiausią vietą. Mums reikia išlaikyti maždaug tą pačią temperatūrą. Aš tiesiog pastatau ant skrynios užpečkyje ir dar užkloju užklotu. Galima statyti ant šildomų grindų ar prie radiatoriaus, tik reikia žiūrėti, kad temperatūra neviršytų 46 laipsnių.
O po kokių 5 – 8 valandų galite tikrinti jogurtą, ir jei jis sutirštėjo, atvėsinti ir valgyti. Kartais atrodo, kad jogurtas dar skystokas, bet pats rūgimo procesas tebevyksta ir jam šąlant, ir kartais tik atvėsęs jogurtas sutirštėja iki galo.
Galite bandyti gaminti ir iš parduotuvėse parduodamo pieno – tuomet nereikia jo virinti, tik pašildyti iki 43 laipsnių temperatūros.
Tačiau jogurto gaminimas namie yra gana nenuspėjamas – kartais patenka pienarūgštės bakterijų ar neišlaikome temperatūros, pakliūna „negyvas“ jogurtas ar nuotaika ne ta… Tuomet gauname produktą, kuris yra pusiau jogurtas, pusiau rūgpienis. Jis yra rūgštesnis, skystesnis, jame lieka rūgpieninių gabaliukų. Būna žmonių, kuriems toks net skanesnis, bet kadangi vedu pamokas apie rauginimą, man tai nepatinka.
Tuomet aš pasakoju, ką dar galima pasigaminti iš naminio jogurto, ir kodėl taip gerai yra visad turėti po ranka keletą litrų pavykusio ar nepavykusio jogurto.
Visų pirma jis labai tinka tešloms užmaišyti – blynų, pyragų, duonos. Kitas dalykas – jogurtą nusunkus gauname labai puikų tepamą sūrelį. Tiesiog supilame jogurtą į marle išklotą sietą ir palaukiame, kol nuvarvės išrūgos.
Geriausia palikti per naktį, o jei gautas sūrelis bus per tirštas, visada galima vėl įmaišyti išrūgų. Tuo jogurtas ir ypatingas, kad jį galima sutirštinti ar padaryti skystesnį, o su rūgpieniu tai nepavyks.
Į gautą masę galima įmaišyti druskos, šviežių ar džiovintų prieskoninių žolelių, marinuotų daržovių, česnako – turėsite tepamą sūrelį. Įmaišę sirupo, cukraus pudros ar uogų gausite desertinį sūrelį arba puikų pertepimą tortui. Dar galima pagaminti ledus, padažus prie mėsos ar daržovių, želė.
O dar galima pasidaryti aliejuje marinuotus sūrio rutuliukus – bus puikus šventinis patiekalas arba dovana. Toks sūris šaldytuve gali stovėti beveik mėnesį. Tereikės nusunkti jogurtą iki tokios konsistencijos, kad galėtume lipdyti – maždaug kaip plastelinas. Jį pasūdyti, įdėti norimų prieskonių ir gerai išmaišyti ar išminkyti.
Tuomet aliejuotomis rankomis suminkome rutuliukus ir juos sudedame į stiklainėlį, įdedame smulkinto česnako, prieskonių, žolelių – galima dėti ir džiovintų žiedų, pvz. rugiagėlių ar medetkų. Šiek tiek pasūdome ir užpilame geros kokybės aliejumi.
Nuotraukoje esantis sūris yra su kiaulpienių lapeliais ir kadagio šakele su žaliomis uogomis. Ir tik nebandykite išpilti to aliejaus – tai puikus užpilas salotoms ar skrebučių pagardas!
Šaltinis – „Slėnyje“
