Pirmiausia vos parsinešusi ridikus namo, aš nupjaunu kotelius su lapais, pašalinu šakneles, gardžiuosius, raudonuosius gumbukus gerai nuplaunu ir susiberiu į sandarią dėžutę – taip paruošti jie bet kokiu momentu atsiduria mano salotose arba kaip užkandis, kai tik praalkstu.
Ridikų gumbus atskyrus nuo lapų jie nesuminkštės.
Ir šiaip visų gumbinių daržovių – morkų, burokėlių, ropių – lapus geriau pašalinti dar prieš dedant tokias daržoves į šaldytuvą.
Tik man niekaip nekyla ranka tuos lapus mesti lauk. Tad aš iš jų verdu sriubą, kaip pavyzdžiui šita, mano labai mėgstama sriuba: „Neišmeskite ridikų lapų – išsivirkite iš jų skanią sriubą“.
Arba gaminu pesto padažą.
Ridikų lapų ir moliūgų sėklų pesto padažas
Reikės:
- 120 g moliūgų sėklų;
- 2 saujų ridikų lapų, apie 120 g;
- 30 g tarkuoto sendinto sūrio;
- 150 ml alyvuogių aliejaus;
- 2 skiltelių česnako;
- 3 šaukštų citrinų sulčių;
- druskos, pipirų.
Moliūgų sėklas pakepinkite sausoje keptuvėje, kol šios ims spragsėti. Leiskite atvėsti.
Į virtuvinio kombaino smulkintuvo indą suberkite kepintas moliūgų sėklas ir ridikų lapus.
Smulkinkite apie 30 sekundžių, suberkite tarkuotą sendintą sūrį, supilkite alyvuogių aliejų, suberkite pertrintą česnaką, pagardinkite viską citrinos sultimis, druska ir pipirais.
Smulkinkite, kol viskas susimaišys į vientisą pesto padažą.
Šviežiai paruoštas padažas gali būti lengvai kartus – tai nėra blogai, bet padažui kiek pastovėjus šis kartumas dingsta.
Uždarame indelyje šaldytuve šis pesto padažas išsilaikys gerą savaitę.
Mėgaukitės juo kaip ir bazilikų pesto padažu.
