Tad pradėkime nuo to, kad vištukei nesipraususiai aš neleisiu lipti į kepsninę. Tai žinodama, ji iš vakaro atgula į grožio vonią, kurią aš jai paruošiu.
Imu verdančio vandens (5 litrus, nes mergikė didelė, ir jai visai panerti tiek vandens ir reikia), dedu 250 g druskos, 150 g cukraus, 5 česnako skilteles, juodųjų ir kvapniųjų pipirų žirneliais, lauro lapų.
Palaukiu, kol turinys atvės, juk nenoriu nuplikyti vištelės, tik tada užpilu. Ir palieku ją lepintis vonios procedūromis 12 valandų.
Kol ji pliuškenasi, aš užkuriu kepsninę. Ant įkaitusių anglių dedu alksnio šakelių, temperatūrą užkeliu iki 110 C. Tiesa, kepu ne virš tiesioginės kaitros, vištą nuo žarijų skiria kepimo akmuo.
Mergikė jautri, jai teks „juodoje pirtelėje“ išsėdėti tris valandas su trupučiu, tad žarijas pridengti būtina. Ir lieka laukti, kada gražuolė pasibels ir pasiprašys laukan.
O tada – skanaus.
Jeigu kepsninės neturite, kepkite orkaitėje. Nors višta nebus taip gražiai ruda, neturės dūmo kvapo, ji bus labai skani. Mėsa drėgna, nes skystis įsigeria, ir visai kitokio skonio, negu esame pratę ragauti.
Taip kepti galima ir kalakutą.
Susiję straipsniai
