Kai kurie patiekalo pavadinimą „strangolapreti“ verčia kaip „vienuolis smaugėjas ar engėjas“ – ir ne todėl, kad patiekalas būtų neskanus. Bažnyčiai tais laikais reikėjo ne tik mokesčius atiduoti, bet ir jos tarnus nemokamai vaišinti, o vienuoliai buvo gurmanai.
Kalbama, kad jie taip mėgo šiuos virtinukus, kad valgydavo tol, kol pradėdavo springti. Galiausiai ėmė juos gamintis vienuolynuose patys.
Tokie virtiniai dažniausiai buvo valgomi penktadieniais, pasninko dieną.
Vienuolių virtiniai
Reikės:
- 500 g šviežių arba 300 g šaldytų špinatų,
- 2 kiaušinių,
- 400 g džiūvėsėlių,
- 200–250 ml pieno,
- saujos miltų,
- 30 g malto parmezano,
- žiupsnio druskos.
Šalavijų padažui reikės:
- kelių šviežių šalavijų lapų,
- sviesto.
Susmulkinkite špinatus, įmuškite kiaušinius, suberkite džiūvėsėlius ir miltus (jų nepadauginkite!), druską, pilkite pieną, gerai sumaišykite. Užvirinkite puode vandenį ir dėkite suformuotus norimos formos virtinius. Virtiniai bus išvirę, kai iškils į vandens paviršių.
Gamindami padažą ant lėtos ugnies ištirpdykite gabalėlį sviesto, sudėkite smulkintus šalavijus. Patiekalą apibarstykite sūriu.
