Kažkas sakė, gal geriau naudoti maltus rozmarinus, neva jų šakelės burnoje veliasi. Bet juk tuomet dingsta visas kaimiškos uogienės išskirtinumas!
Man ji skaniausia su įvairiais sūriais ir kitais pieno produktais. Ragavome ir su sūrio pyragu, grūdėtąja varške, kietuoju ir įvairiais varškės sūriais.
Tobula!
Reikės:
- 1,5 kg abrikosų,
- 600 g cukraus (jeigu norite išsaugoti uogienę žiemai, cukraus kiekį didinkite iki 1 kg),
- 3–4 v. š. šviežių arba džiovintų rozmarinų,
- apelsino,
- citrinos.
Kaip gaminti
Iš abrikosų pašalinkite kauliukus, perpjaukite perpus. Žievelės lupti nebūtina, bet labai minkštų abrikosų odelę nulupau, o minkštimą sutryniau tarp pirštų. Kiekvieną pusę pjaukite dar per pusę.
Vaisius dėkite į didelį puodą, užpilkite cukrumi ir išmaišykite. Palikite pusvalandžiui.
Dėkite rozmarinus ir nutarkuotą apelsino žievelę (tarkuokite tik oranžinę dalį, nes balta suteiks nepageidaujamo kartumo).
Supilkite apelsino bei citrinos sultis ir virkite 20–25 min. Įpusėjus virti šiek tiek patrinkite masę maisto trintuvu, bet nereikėtų persistengti – dėl tekstūros palikite ir truputį sveikų abrikosų puselių.
Išjunkite, palikite keletą minučių atvėsti ir supilstykite į stiklainius.
Aš uogienes mėgstu pilstyti į mažus indus, likusius nuo įvairiausių padažų. Indus paruoškite taip: nušveiskite su soda ir pakaitinkite 3–5 minutes vandenyje dideliame puode.
Arba išplaukite indaplovėje, o po to dar pašaukite kelioms minutėms į įkaitintą orkaitę.
