Žvejoti mėgstantis medikas pataria, kaip skaniai paruošti žuvį

Meškerės, svarmenys, kuriais Norvegijoje gaudomos menkės, iš Australijos atsiųstas valas, kuris nenutrūktų, net jei reikėtų pajudinti iš vietos automobilį. Visi šie daiktai nekeltų nuostabos meškeriotojo namuose, tačiau jie savo valandos laukia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Angiochirurgijos skyriaus vedėjo Gintaro Apanavičiaus (53 m.) darbo kabinete.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė („Lietuvos rytas“)

Jan 23, 2015, 9:38 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 6:38 AM

Kraujagyslių chirurgo kabinetą puošia ir ant sienos sukabintos įspūdingos nuotraukos, žuvų muliažai.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Namų daktaras“ vedėjas G.Apanavičius garsėja ir savo kulinariniais patiekalais, jis moka ypač skaniai paruošti žuvį.

Dukart per metus vilnietis chirurgas vyksta žvejoti į Norvegiją, kurią skalauja ne viena jūra. Iki šiemetinio menkių kibimo sezono dar keli mėnesiai, bet gydytojas G.Apanavičius mintyse jau dėlioja daiktus, kurių nevalia pamiršti ruošiantis į žvejybą už poliarinio rato.

Didžiausias laimikis – 25 kilogramų

Kovas Lietuvoje skelbia pavasario pradžią, o Norvegijoje, kur tuo metu prasideda menkių kibimas, būna dar žiema. Todėl gydytojas vežasi šilčiausius drabužius, netgi grandines, kurios dedamos ant automobilio ratų. Žvejojant atšiauriomis sąlygomis svarbi kiekviena detalė – net žvejo pirštinės turi būti iš tokios medžiagos, kad meškerės valas nesupjaustytų delnų.

Pustrečio tūkstančio kilometrų kelionė nuo Vilniaus iki Norvegijos driekiasi per Suomiją. Pasiekus užpoliarę sniego būna labai daug, o speigas spaudžia iki 20–30 laipsnių šalčio. Tik išvydus fjordus sniego būna mažiau. Nors ežerai tuo metu dar užšalę, jūra banguoja, nes ją šildo Golfo srovė.

Pasiekęs Norvegijos pakrantę G.Apanavičius kartu su kitais žvejais keliasi keltu į kokią nors salą – Sioriojos, Mefjordo ar Torsvago, o ten pasisamdo laivą, kuriuo išplaukia žvejoti į Šiaurės jūrą.

Vilniečiui užkibo ne vienas įspūdingas laimikis. Didžiausia menkė, kurią Gintaras yra sugavęs, svėrė 25 kilogramus, o paruošta skanesnė net už rūkytą ungurį gyvavedė svėrė 7,5 kilogramo. Sužvejoti tokią stambią gyvavedę retai kam pavyksta, nes jos vidutiniškai užauga tik iki 3–5 kilogramų.

Chirurgui taip pat pavyko sužvejoti milžinišką otą. Sumanus žvejys tikino, kad otas nėra labai skani žuvis, nes iškeptas būna sausas. Baltijos jūros juodasis otas yra penkiskart skanesnis nei ši žuvis, pagauta Norvegijoje.

Kur kas skanesnė į jūrų pabaisą panaši vilkžuvė. Šių žuvų dantys labai aštrūs, galima smarkiai susižaloti, jei traukiant kabliuką iš žuvies nasrų užkibtų pirštas, todėl naudojamos specialios žnyplės.

Kuo vertinga papilvė?

Darinėdamas žuvį gydytojas pralenktų kiekvieną varžovą. Tai – menas, kuriam reikia ne tik lankstaus plono peilio, bet ir rankų miklumo.

„Žuvis pradedama darinėti nuo galvos, daromi keli pjūviai ir nuo šonkaulių žuvis tarsi nurengiama, lieka tik stuburas, pelekai ir uodega. Žuvies mėsoje – nė vieno kaulo. Tai padaryti reikia tam tikrų įgūdžių“, – pasakojo pašnekovas.

Nors Lietuvos parduotuvėse galima įsigyti ledjūrio menkių, gydytojas niekada jų neperka. Menkės, kurias jis pats sužvejoja, būna kur kas geresnio skonio.

Anksčiau išdorojęs žuvį jis pasilikdavo tik nugarinę dalį, bet dabar ėmė vertinti ir papilvę, nes ji kur kas riebesnė, joje daugiau vertingų polinesočiųjų rūgščių.

Pasirodo, žuvies skonis priklauso ir nuo dorojimo būdo. Užkėlus žuvį ant laivo denio, pirmiausia nuleidžiamas kraujas, todėl žuvies mėsa lieka balta, be kvapo.

Išdarinėjęs žuvį chirurgas deda ją į šaldiklį ir parsiveža namo. Jam didžiausias malonumas iš tokios žuvies paruošti svečiams vakarienę.

Česnakai, nemalti pipirai ir druska – trys dalykai, be kurių Gintaras nepradeda ruošti žuvies. Kuo žuvis švelnesnė, tuo ją lengviau ruošti.

Jei gydytojas ketina žuvį kepti, naudoja nerafinuotą saulėgrąžų aliejų – kaip ir kepdamas tarkuotų bulvių blynus. Kai kada jis apvolioja žuvį miltuose, iš anksto paskrudintose migdolų drožlėse arba žuvies gabalėlius aptepa kiaušinio plakiniu.

„Kuo šviežesnė žuvis, tuo paprastesnis gaminimo būdas, nereikia jos troškinti su grietinėle ir daržovėmis“, – įsitikinęs užkietėjęs žvejys.

Kaip ruošti kepsnį iš šaldytos žuvies?

Paimkite šaldytos žuvies filė, atšildykite, sugrūskite pipirų ir pabarstykite žuvį.

Supjaustykite česnakų, juos sutrinkite ir užberkite ant žuvies, tada išspauskite šviežių citrinos sulčių ir jomis pašlakstykite žuvį.

Žuvį marinuokite per naktį arba nuo ryto iki tol, kol grįšite vakare iš darbo.

Druska pabarstykite tik tada, kai pradėsite ją kepti – pasūdžius anksčiau, žuvies kepsnys bus sausesnis.

Žuvies filė galima supjaustyti gabalėliais. Palikite žuvies odą, kepdama ji apskrus ir bus traški.

Žuvies filė nėra stora, vos kelių centimetrų storio, tad kepkite ją tol, kol apskrus, ir verskite ant kito šono.

Nepraleiskite naujienų – lankykitės lrytas.lt svetainėje „Skonis“ arba tapkite mūsų draugu „Facebook“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.