Pavasarinių augalų atsargos: džiovinti, sūdyti ar šaldyti?

Pastaruoju metu vos spėju atsakinėti į klausimus, kaip išsaugoti dilgėles, kaip pasiruošti garšvų atsargų žaliesiems kokteiliams, kaip paruošti žolynus sriubai, kurią reiks virti po savaitės. Kadangi aš tikrai daug gaminu, džiovinu, rauginu, marinuoju, tai man visad atrodo viskas aišku – ką su kuo darytiJ. Ir vis pamirštu, kad kitiems aiškūs yra visai kiti dalykai… Taigi, šiek tiek apie tai, kaip ruošti žolynų atsargas.

Džiovinimas yra pats seniausias konservavimo būdas.<br>123rf nuotr.
Džiovinimas yra pats seniausias konservavimo būdas.<br>123rf nuotr.
Nuo seno šeimininkės eidavo į pievas rinkti dilgėlių.<br>123rf nuotr.
Nuo seno šeimininkės eidavo į pievas rinkti dilgėlių.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ieva Šidlaitė (slenyje.lt)

May 18, 2015, 7:30 AM, atnaujinta Nov 28, 2017, 6:32 AM

Pagrindiniai žolynai, kurių galima sukaupti nemenkas atsargas ir papildyti pavasariniais vitaminais mūsų maistą žiemos metu yra dilgėlės, kiaulpienės, garšvos, dar gali būti balandos, raktažolių lapeliai ir žiedai, rūgštynės, kiškiakopūsčiai, česnakūnės, laukiniai ir meškiniai česnakai, jauni medžių lapeliai (liepos, klevai) bei kiti ankstyvieji lapai. Surinktus žalumynus galima džiovinti, šaldyti, rauginti, sūdyti ar marinuoti.

Džiovinimas yra pats seniausias konservavimo būdas, nuo seno šeimininkės eidavo į pievas rinkti laukinių barščių, rūgštynių, garšvų, dilgėlių. Augalus išdžiovindavo ir laikydavo lininiuose maišeliuose palėpėse, o mes galime laikyti stiklainiuose, popieriniuose maišeliuose, tik jokiu būdu ne plastike. Atėjus žiemai iš šių žalumynų virdavo sriubas, juos dėdavo į troškinius arba gydomąsias arbatas. Gerai išdžiūvę augalai išlaiko visas naudingąsias medžiagas.

Džiovinimui lapus reikia rinkti saulėtą dieną išdžiuvus rasai, ir iš karto padžiauti gerai vėdinamoje patalpoje. Kai kurie pavasariniai augalai yra labai sultingi – garšvos, pienės, raktažolių lapeliai, juos geriau džiovinti elektrinėse džiovyklėse, šiltoje orkaitėje ar ant krosnies.

Kadangi dabar mes turime geresnių būdų, kaip išsaugoti augalus sriuboms ar kokteiliams, tai iš džiovintų geriau yra pasidaryti žaliųjų miltelių, kuriuos galėsime berti beveik visur – pagardinti sriubas, troškinius, salotas, kokteilius, košes, kepinius, duonas ar tiesiog apibarstyti sumuštinį. Milteliams galima imti bet kokių žolių mišinius, jas tiesiog gerai išdžiovinti ir sutrinti rankomis ar sumalti kavamale, vasarą dar galime šį mišinį pagardinti įvairiomis žolių sėklomis – balandų, rūgštynių, dilgėlių, aguonų, barščių, nakvišų ir kitomis.

Dilgėles, garšvas, laukinius barščius ir net kiaulpienių lapelius galima rauginti. Tai puikus būdas išlaikyti visas naudingas medžiagas ir dar papildyti savo mitybą gyvomis bakterijomis – nereikės pirkti kapsulinių.

Žolių rauginimo principas labai paprastas: prisiskinate įvairių lapų, juos „sugrūdate“ į molinį, emaliuotą ar stiklinį indą ir užpilate 2% sūrymu (t.y. 1 litras vandens ir 1 šaukštas druskos, kaip agurkams), o tuomet palaikote apie savaitę šiltoje patalpoje. Po savaitės galite dėti į sriubas, šaltibarščius, troškinius, valgyti kaip garnyrą prie mėsos, arba sandariai uždarę kišti į šaldytuvą.

Raugintos žolelės, kaip ir visi rauginiai, laikomi pakankamai šaltoje temperatūroje (geriausia 5 – 2 laipsniai) gali išsilaikyti metus, o kartais ir porą metų. Aš pati raugindama žoles įdedu šiek tiek tarkuotų morkų, smulkiai pjaustyto kopūsto, česnakų ir svogūnų, tada tą mišinį skaniau valgyti tiesiog taip.

Prieskonines žoleles galima ir užsisūdyti stiklainiuose arba džiovinti iš karto su druska. Pirmu atveju supjaustytas žoleles sugrūdame su druska, kol išsiskirs sultys ir stipriai sukišame į stiklainukus, kuriuos laikysime šaldytuve. Antru žoleles sutriname  su rupia jūros druska ir džioviname nekarštoje orkaitėje arba elektrinėje džiovyklėje. Taip galima pasidaryti įvarių spalvų prieskoninės druskos, tik nebandykite su mėlynais bazilikais – gausis pilka.

Galima užsimarinuoti laukinių delikatesų, aišku, marinuotas maistas nėra pats sveikiausias, bet kartais galima juo nustebinti svečius. Marinuojami dažniausiai pumpurai, lapkočiai, paparčių bei šakių neišsiskleidę lapeliai (tos „sraigutės“). Laukiniai kaparėliai daromi iš purienų, kiaulpienių, nasturčių, ramunių bei kitų didesnių pumpurų. Galima užmarinuoti garšvų, apynių lapkočių, juos, beje, galima ir rauginti. A, dar marinuoja vynuogių ar klevų lapus rytietiškiems balandėliams dolma.

O dabar pats populiariausias žolelių atsargų laikymo būdas yra šaldymas. Aš pati jo visai nemėgstu ir nenaudoju, nes man nepatinka tos glebios ir ištižusios žolės, o dabar jau sakoma, kad šaldant irgi prarandama daug vitaminų. Ir savo šaldiklius palieku gerai mėsai… Bet jeigu mėgstate darytis žaliuosius kokteilius, trintas sriubas, pyragų įdarus bei turite didelį šaldiklį, tai šaldykite į sveikatą.

Šaldymui skirtas žoleles reikia rinkti sausą dieną, tuomet nuplauti, nusausinti, talpiai sukišti į šaldymui skirtus maišelius ir užšaldyti. Jeigu norite turėti daugiau atsargų, tai žoleles iš pradžių nuplikykite, pasmulkinkite ir dėkite į dėžutes – taip tikrai daugiau tilps, nes žolės suglemba ir netenka vandens, o trumpai plikant išsaugomi beveik visi vitaminai.

Dar galima šaldyti pertrintas žoleles ledo kubeliams skirtuose padėkliukuose, vėliau juos sudėję į maišelius turėsite puikių porcijinių prieskonių.

Šaldomas yra ir pesto padažas. Yra vienas augalas, tiksliau žiedas, kurio atsargos tegali būti šaldomos – tai kiaulpienė. Jos žiedų niekaip nesudžiovinsite, gausis tik pilnas kambarys pūkų… O jei norite pasigaminti kepinių su žiedlapiais, saldaus pienių sviesto ar kiaulpienių arbatos, tai užsišaldykite žiedus arba žiedlapius.

Tiek tų žolelių išlaikymo būdų, o dabar visi lauk nuo kompiuterių į pievas, miškus bei laukus rinkti atsargų!

Šaltinis - „Slėnyje“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.