92 proc. arbūzo sudaro vanduo, todėl šis vaisius, o tiksliau – didelė uoga, padeda išlaikyti organizme skysčių balansą. Taip pat jame daug antioksidantų – vitaminų A ir C, kalio, kraujagyslėms itin vertingų amino rūgščių arginino ir citrulino. Svarbu ir tai, kad arbūze yra likopeno – medžiagos, kuri, kaip rodo tyrimai, saugo nuo prostatos vėžio.
Kaip nusipirkti puikiai prinokusį, gerą arbūzą?
Pirkėjo gidą parengė adme.ru.
Arbūzas turi būti nemažas, tačiau nesunkus tarsi akmuo – tai neprinokusio arbūzo ženklas.
Arbūzą spaudžiant rankomis jis turi šiek tiek traškėti. O padaužius arbūzą delnu ar kumščiu, turi skambėti lyg būgnas. Mat gerai prinokusio arbūzo viduje susidaro mažytės ertmės, todėl garsas beldžiant turi rezonuoti. Pernokęs arbūzas skambės taip, tarsi daužytumėte į akliną sieną.
Iš išorės neturėtų būti jokių žievės pažeidimų. Ji turi būti neįdaužta, be įbrėžimų ar tuo labiau – puvinio.
Arbūzo „uodegėlė“ turi būti sausa. Jeigu ji žalia, – arbūzas nėra prinokęs.
Nesibaiminkite geltonos ar oranžinės dėmės ant arbūzo šono – tai požymis, kad arbūzas gulėjo ant žemės ir toje vietoje negavo saulės. Jeigu ši dėmė – balta, arbūzas dar neprinokęs.
Tikima, kad moteriškosios lyties arbūzai – saldesni. Kiti neigia šį mitą, – neva arbūzo saldumą nulemia veislė. Bet jeigu tikite tuo, kad arbūzai „mergaitės“ saldesni, susiraskite tokį, kurio apskritimas priešingoje nei uodegėlė pusėje – kuo platesnis. Tai ir bus moteriškosios lyties arbūzas.
Arbūzo žievės spalva ar rievių ryškumas neturi jokios reikšmės. Ji, kaip ir arbūzo forma, priklauso nuo jo veislės.
