Ministrė šventėms ruošia tai, ką sumedžioja jos vyras

Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei (57 m.) keturios valandos virtuvėje pralekia kaip akimirka. Politikei negaila sugaišto laiko, nes iš orkaitės ištrauktas šernienos kumpis priverčia aikčioti prie stalo susirinkusius artimuosius ir draugus. Šiemet per Kalėdas ministrė žada visus vaišinti šiuo patiekalu.

Ministrei V.Baltraitienei negaila savaitgaliais šeimos virtuvėje praleisto laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ministrei V.Baltraitienei negaila savaitgaliais šeimos virtuvėje praleisto laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keptas šerno kumpis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keptas šerno kumpis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Baltraitis kaip savo akies vyzdį saugo pageltusį sąsiuvinį, kuriame surašyti įvairūs receptai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Baltraitis kaip savo akies vyzdį saugo pageltusį sąsiuvinį, kuriame surašyti įvairūs receptai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šerno kumpis su slyvų ir burokėlių garnyru.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šerno kumpis su slyvų ir burokėlių garnyru.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Danutė Jonušienė, „Lietuvos rytas“

Dec 19, 2015, 7:10 AM, atnaujinta Sep 28, 2017, 1:16 PM

Savaitgaliais iš sostinės į šeimos namus Kėdainiuose grįžtanti ir mus čia pakvietusi ministrė pirmiausia gyrė savo sutuoktinį bendrovės „Lifosa“ gamybos cecho meistrą Regimantą Baltraitį (56 m.) už sumedžiotą šerną.

„Čia mūsų bendras patiekalas – aš kepiau tik kumpį, o garnyrui reikia marinuotų slyvų ir troškintų burokėlių, kuriuos ruošia mano vyras“, – pripažino V.Baltraitienė.

Moteris yra ne kartą įsitikinusi, kad kepsniui labiausiai tinka šerniena. Stirnienos, briedienos ar bebrienos kumpis sprangesnis, nes tai – liesesnė mėsa nei šerniena.

Valgio ruošimas – tarsi meditacija

R.Baltraitis yra parnešęs į namus ne vieną laimikį. Ant sienos kabantis šautuvas – ne tik interjero puošmena. Tai ministrės sutuoktinio Regimanto vienas pirmųjų medžioklės šautuvų. Kai pagailo išmesti sugedusį šautuvą, išardęs ir užkimšęs vamzdį vyras jį pakabino prie laiptų.

Pomėgis skaniai pavalgyti suartino sutuoktinius. Ruošti valgį ministrei yra tarsi meditacija, padedanti atsipalaiduoti. Vilniuje nebūna kada šeimininkauti, todėl moteris atsigriebia grįžusi į Kėdainius.

Privačiame name įsikūrusi šeima turi jaukią virtuvę, tiktai bėda, kad sutuoktiniai neįsitenka joje. „Mudu dviese negalime. Turiu viską daryti viena“, – prisipažino ministrė.

Kepti šernienos, stirnienos ar avienos kumpį – daug kam įprasta, bet ministrė yra iškepusi ir bebrienos kumpį. Daug receptų išbandžiusi moteris mėgsta eksperimentuoti. Nuo pat vaikystės jai smagu suktis prie puodų.

Naudingiausios patirties moteris įgijo eksperimentuodama. Kepsnys būna sultingas ir minkštas, jei marinuojama mėsa laikoma lauke, kai yra keli laipsniai šilumos.

Įtrynus šernieną prieskoniais, česnakais, ji turi būti laikoma bent kelias paras. Marinuojama mėsa turi būti „ant ribos“, o tai reiškia, kad dar palaikius kelias dienas ji pradėtų gesti.

Traukdama iš orkaitės kepsnį ministrė svarstė: „Kodėl jautiena brandinama tris savaites 4 laipsnių šilumos temperatūroje? Kad būtų minkšta.“

Prieš kepdama mėsą moteris ją dar įtrina garstyčiomis ir majonezu. Neapkaišo jos lašinukais, nevynioja į foliją, nenaudoja vadinamosios kepimo rankovės.

Mėsa turi būti kuo natūralesnė ir be jokio įdaro.

Karštį pamažu didina

Gardžiam kepsniui paruošti reikia ir kantrybės. Jei kumpis didelis, jis turi kepti beveik keturias valandas.

Pirmą valandą mėsa turi tik sušilti, todėl orkaitė įkaitinama tik iki 120–150 laipsnių karščio, antrą valandą – jau iki 180–190 laipsnių, trečią valandą – iki 200 laipsnių, o ketvirtą valandą, ypač paskutinį pusvalandį, – iki 220 laipsnių.

Visą laiką reikia mėsą dažnai aplieti vandeniu, o paskutinį pusvalandį – alumi arba vynu.

„Kad įsitikinčiau, ar mėsa gerai kepa, turiu vis ją pabaksnoti, palaistyti, pavartyti. Man reikia žaisti“, – juokėsi ministrė.

Jai smagu, kai pavalgęs kas nors pasako: „Kaip skanu.“

Valgį ruošdavo dar būdama moksleivė

Pirmieji eksperimentai virtuvėje prasidėjo, kai būsima politikė buvo moksleivė.

Virginijos mama dirbo pradinių klasių mokytoja, turėdavo prailgintą grupę, o tėvas – zootechniku.

Tėvų atlyginimai nebuvo dideli, jie vertėsi ūkiškai, sukosi kaip išmanydami, kad galėtų užauginti keturis vaikus. Šeima kasmet užaugindavo po jautį, kad galėtų jį parduoti. Vaikai taip pat turėdavo prisidėti prie ūkio darbų.

Kadangi pedagogė užtrukdavo mokykloje iki pavakarės, duktė po pamokų ruošdavo valgyti.

„Aš visada gamindavau, nors mano sesuo vyresnė. Niekas neliepė man to daryti, bet man buvo smagu“, – paauglystę prisimena ministrė. Ištekėjusi ji daug ko išmoko iš vyro motinos, kuri ją lepino skaniais patiekalais.

„Iki šiol gyvename kukliai, širdyje esame kaimiečiai. Regimanto mama buvo labai gera šeimininkė, pirmoji kaime ėmė kepti šakočius, nors nebuvo profesionali virėja – ji buvo mokyklos direktorė“, – apie anytą ir savo mokytoją pasakojo V.Baltraitienė.

Regimantas taip pat mėgsta sukiotis virtuvėje. Kur nors paragavęs skanų patiekalą vyras stengiasi ir pats tokį pagaminti.

Žmona – į Vilnių, vyras – į virtuvę

Kai Baltraičių šeima Kėdainiuose persikėlė iš daugiabučio į namą, pasikeitė ir jos valgymo įpročiai. Sutuoktiniai ėmė kur kas daugiau dėmesio skirti ne tokiems kaloringiems maisto produktams, atsisakė mėgstamo grietinėlės padažo.

Regimantas yra pasistatęs rūkyklą, kemša dešras iš žvėrienos ir jas rūko. Jis moka ir kepti duoną, nes nuo mažumės matydavo, kaip mama duonkubilyje minko tešlą, ją kildina.

Daugelį metų V.Baltraitienė net neįtarė, kad jos sutuoktinis gali būti tobulas virėjas. Regimanto kulinariniai gebėjimai išaiškėjo, kai žmona buvo išrinkta į Seimą ir išvyko dirbti į Vilnių.

„Jei mano vyras ką nors gamina, būna dieviškai skanu. Jis viską daro iš šviežių produktų, neperka pusgaminių. Tačiau kai ištekėjau, kol mūsų sūnus ir duktė buvo maži, jis nieko neruošė“, – prisimena ministrė.

Jos sutuoktinis kaip akies vyzdį saugo pageltusį sąsiuvinį, kuriame surašyti receptai. Ypač skaniai R.Baltraitis ruošia burokėlius. Jis sugalvojo ir šio suvalkietiško patiekalo pavadinimą.

Kartą ministrės vyras išgirdo, kaip vienas ūkininkas suvalkietis kalbėjo telefonu su sūnumi: „Nueisi į garažą, paimsi brėštangę ir sumuši šaradą.“

R.Baltraitis išsiaiškino, kad žodis „šaradas“ tarmiškai reiškia guolį, o „brėštangė“ – laužtuvą. Kadangi šis ūkininkas dažnai atsiveždavo į medžioklę troškintų burokėlių, jo garbei patiekalas ir buvo pavadintas „Brėštangės barštukai“.

Šerno kumpis 

Reikės:

4–5 kilogramų kumpio su kaulu

įvairių prieskonių, tinkančių žvėrienai, pavyzdžiui, kmynų, kadagių uogų, pipirų, čiobrelių, saujos česnako skiltelių

kelių valgomųjų šaukštų garstyčių padažo

kelių valgomųjų šaukštų majonezo

100 ml raudonojo vyro arba alaus

Garnyrui tiks spanguolių ar bruknių uogienė, taip pat marinuotos slyvos, jų sirupu taip pat galima apšlakstyti orkaitėje kepamą kumpį.

Mėsą ištrinkite česnakų skiltelėmis, pabarstykite prieskoniais ir marinuokite bent tris paras. Kepimo išvakarėse šernieną ištepkite garstyčiomis ir majonezu.

Kepkite 3–4 valandas, mėsą nuolat pašlakstykite, kad ji nebūtų sausa.

Burokėlių garnyras

Reikės:

4 kg burokėlių

250 ml aliejaus

5 didelių svogūnų galvų

5 česnakų skiltelių

5 saldžiųjų paprikų

0,5 l pomidorų padažo

100 g cukraus

valgomojo šaukšto druskos

100 ml acto, pavyzdžiui, obuolių

Nulupkite žalius burokėlius, sutarkuokite, skaniau bus, jei supjaustysite kubeliais. Užpilkite aliejaus, troškinkite puode 30 minučių. Supjaustykite svogūnus, sudėkite į puodą, troškinkite dar 30 minučių.

Vėliau supjaustykite paprikas, sudėkite į puodą, suberkite cukrų, druską, įpilkite pomidorų padažo. Troškinkite dar 20 minučių.

Galiausiai įpilkite acto, virkite dar 5 minutes, sudėkite į stiklainius ir užsukite dangteliais. Jei acto įpilsite anksčiau, jis išgaruos, todėl troškinti burokėliai gali greičiau pradėti gesti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.