Beveik trečdalis – 30 proc. – šalies gyventojų nurodo, kad ant šventinio Velykų stalo būtinai turėtų būti mėsos vyniotinių. Kiek mažiau – 28 proc. – lietuvių svarbu, kad netrūktų lietuviškos mišrainės, o 27 proc. – tradicinio pyrago ar „velykinės bobos“, rodo „Daumantų“ majonezo gamintojo inicijuotas ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus lietuvių tyrimas.
Algis Kairys, kulinaras ir skonio meistras, sako, kad nuo seno lietuviams Velykos buvo ypatingas metas. Baigdavosi pasninkavimo laikotarpis – Gavėnia, todėl būdavo vėl galima valgyti daugiau ir sočiau.
„Senovėje lietuviams su Velykomis asocijuodavosi ne tik kiaušinis – gyvybės simbolis, bet ir mėsos gaminiai. Keptas kumpis, kugelis su mėsa, dešrelės – šiais patiekalais nukrautas stalas atrodydavo šventiškai, reikšdavo pilnatvę ir prasidėjusį darbymetį, kuriam po pasninkavimo dienų reikėdavo pasistiprinti.
Tradicija ant velykinio stalo padėti patiekalų iš mėsos išliko iki šiol. Be to, šiandien lietuviai mėsą įprato užkąsti lietuviška mišraine – nepamainomu šventinio stalo atributu“, – pasakoja A.Kairys.
Velykinio stalo be žuvies neįsivaizduoja ketvirtadalis lietuvių, be silkės – kas penktas lietuvis, be šaltienos – 19 proc. lietuvių, o be virto kiaulės kumpio – 14 proc. šalies gyventojų.
Mėsos vyniotiniai – turtingesnių vaišėms
Kiek mažiau – 9 proc. – lietuvių nurodo, kad ant Velykų stalo turėtų puikuotis netikras zuikis ir kalakutienos kepsnys, 5 proc. respondentų svarbu, kad netrūktų varškės sūrio, 3 proc. – raugintos kopūstų sriubos, o 2 proc. – sulos.
„Lietuviai – sočiai pavalgyti mėgstanti tauta, todėl nenuostabu, kad ant velykinio stalo netrūksta patiekalų, kurie yra maistingi, kaloringi, tačiau kartu ir pikantiški. Pavyzdžiui, netikras zuikis, kurį lietuviai ruošia kruopščiai, o ant stalo patiekia išradingai apkaišę daržovėmis, uogomis, žalumynais ir prieskoniais“, – sakė skonio meistras.
Tiesa, pagrindiniu velykinio stalo patiekalu daugumai lietuvių išlieka kiaušiniai. Be jų šios šventės neįsivaizduoja net 94 proc. Lietuvos gyventojų.
Tyrimas rodo, kad mėsos vyniotinius per Velykas dažniau valgo aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 300 eurų) gaunantys respondentai. Kad ant šventinio stalo turėtų būti velykinis pyragas, dažniau paminėjo mažesnių miestų bei kaimo gyventojai. Pastarieji labiau nei mieste gyvenantys lietuviai velykinio stalo neįsivaizduoja ir be žuvies.
Artėjančių Velykų proga A. Kairys, „Daumantų“ pagardų kūrėjas, siūlo išbandyti du egzotiškus velykinius padažus. Jais pagardinta mėsa įgaus pikantiškumo ir prabangos.
Rožinis padažas troškintai triušienai
Jums reikės: vieno svogūno, vienos morkos, 200 gramų grietinėlės (30 proc. riebumo), 4 skiltelių česnako, juodųjų pipirų, kvapiųjų pipirų, kalendros lapelių, petražolių kuokštelio, krapų kuokštelio ir kečupo (apie 500 g).
Smulkiais kubeliais supjaustytus svogūnus, česnakus ir morkas troškinkite grietinėlėje ant mažos ugnies tol, kol suminkštės. Masę atvėsinkite. Tada supilkite kečupą, suberkite susmulkintas žoleles ir viską paskaninkite pipirais. Gautą padažą dar maišydami pakaitinkite ant mažos ugnies apie 5 minutes.
Sodrus padažas vištienai
Jums reikės: 200 gramų grietinėlės (25 proc. riebumo), stiebelio petražolių, valgomo šaukšto tarkuotų migdolų, šaukšto figų džemo, valgomo šaukšto brendžio ir 200 gramų pomidorų padažo.
Pomidorų padažą lengvai pakaitinkite ant mažos ugnies. Sudėkite figų džemą ir išmaišykite. Sudėkite smulkintas petražoles bei migdolus. Vėl pakaitinkite ir supilkite grietinėlę. Gerai išmaišykite ir įpilkite šlakelį brendžio. Padažas paruoštas.
