Valgant mandarinus žieves ir juolab lapus lengva ranka išmetame šiukšlinėn, tačiau norėčiau paraginti bent truputį jų susidžiovinti.
Naudojimo spektras yra tikrai didelis, mandarinų (ir citrinų) lapus įpratau dėti į skardą šalia kepamo paukščio, vienu lapeliu gardinu ir verdamos žuvienės puodą. Aromatas būna nuostabus, tačiau kaip ir lauro lapų, jų nevalgome.
Džiovintos žievelės puikiai atstoja aromatizatorių, labai smulkia tarka įtarkuoju truputį džiovintų žievelių į kepamus varškėčius, žuvį, paukštieną, jogurto ar varškės desertus, tortų kremo pertepimus ar pačius tortus.
Iš mandarinų, kaip ir apelsinų, žievelių kartais gaminu cukatas arba saldainius.
Tik svarbu žinoti, kad taip suvalgome žymiai daugiau žievių nei gardinant maistą, tad jas 15 minučių pamirkau sodos tirpale – tokią rekomendaciją kadaise girdėjau iš vieno chemiko, tad ja ir vadovaujuosi.
O gūdžią žiemą, sužvarbus lauke, norisi pamirkti vonioje. Saujelė mandarinų žievelių vonią pripildys nuostabių aromatų.
Tad tikrai verta nuluptas žieveles sudėti ant radiatorių ar tiesiog šiltoje vietoje, jos sudžiūsta itin greitai ir, laikant sausoje vietoje (man patinka sandarūs stikliniai indai), aromatizuoja ir gardina gyvenimą iki pat vasaros.
