EUROLYGA 2023

Kauną kaitino „Rudens ralis“: nugalėtojai atskleidė savo sėkmės paslaptį

„Kauno rudens“ ralyje prie starto linijos išsirikiavo net 167 automobiliai – tai naujas visų laikų rekordas per pusšimtį metų. Pagrindinis varžybų trofėjus atiteko Ričardo Matijošaičio ir Šarūno Liesio ekipažui.

Pereinamąja „Kauno rudens“ ralio taure mažiausiai metus džiaugsis kauniečiai R.Matijošaitis (kairėje) bei Š.Liesis.<br>M.Tito nuotr.
Pereinamąja „Kauno rudens“ ralio taure mažiausiai metus džiaugsis kauniečiai R.Matijošaitis (kairėje) bei Š.Liesis.<br>M.Tito nuotr.
Kaune vykusių varžybų metu žiūrovai galėjo išvysti retai matomų automobilių.<br>M.Tito nuotr.
Kaune vykusių varžybų metu žiūrovai galėjo išvysti retai matomų automobilių.<br>M.Tito nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 14, 2023, 12:32 PM

Pirmą kartą ralis „Kauno ruduo“ surengtas dar 1974-aisiais ir nė karto nebuvo nutrūkęs net sunkiausiais krizės metais. 1981 metais jam pirmajam iš visų Lietuvoje rengiamų automobilių ralių buvo suteiktas tarptautinių varžybų statusas.

Ralis „Kauno ruduo 2023“ buvo skirtas šalies automobilių sporto legendų Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimui. Dėl pagrindinio lenktynių trofėjaus – pereinamosios K. ir A.Girdauskų taurės – kovojo visi dalyviai, o sėkmė šįsyk lydėjo kauniečių R.Matijošaičio ir Š.Liesio ekipažą, važiavusį „Moskvich 2140“ automobiliu.

„Šaltas protas, patirtis ir meistriškumas – trys pagrindiniai veiksniai, lėmę mums sėkmę“, – laikydamas rankose trofėjų šypsojosi R.Matijošaitis.

Patirties ir meistriškumo šiam duetui tikrai nestinga. R.Matijošaitis yra net tris kartus laimėjęs ralio „Aplink Lietuvą“ motociklininkų įskaitą, o Š.Liesis skaitė ralio stenogramas daugeliui garsiausių automobilių ralio meistrų, tarp jų ir K.Girdauskui.

– Kokios aplinkybės padėjo tapti ralio nugalėtojais? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo R.Matijošaičio.

– Labiausiai išsigandome dėl varžybų metu siautėjusio stipraus vėjo bei lietaus. Vienu metu visiškai nebuvo matyti trasos, važiavimą apsunkino slidi danga.

Vis dėlto ralio rengėjai išlaikė ne tik varžybų sportiškumą, bet ir saugumą, pasirūpinimo lėtėjimo zonomis. Kitu atveju galėjo įvykti daug nelaimingų nutikimų. Kita vertus, sąlygos visiems dalyviams buvo vienodos.

Nors pats nesu karštakošis, važiavimas kartu su Š.Liesiu suteikė patikimumo ir profesionalumo. Svarstėme, kad prasčiau atrodysime, tačiau tikrai viskas neblogai pavyko.

Kai kurie varžovai buvo greitesni, tačiau darė klaidų arba juos sustabdė gedimai, o šios aplinkybės leido mums iškopti į viršų. Tarp visų dalyvių atsidūrėme 4 vietoje, ir toks rezultatas tikrai yra neblogas.

– Galbūt kažkaip specialiai ruošėtės varžyboms?

– Ne, nebuvo net tokių galimybių. Dėl užimtumo retai sėdame prie vairo lenktynių trasoje, tačiau esu pedantiškas žmogus ir automobilis visada turi būti visiškai paruoštas.

– Ar šiais laikais sunku prižiūrėti ir tinkamai paruošti varžyboms „Moskvich“ automobilį?

– Automobilis pasirinktas neatsitiktinai, nes K.Girdauskas 1973 metais tokio modelio automobiliu Suomijoje vykusio ralio „1000 ežerų“ metu atliko įspūdingą šuolį, o jo nuotrauka apskriejo visą pasaulį. Tai buvo kažkoks stebuklas. Dabar net sunku įsivaizduoti, kaip tuomet su tokiais automobiliais lenktynininkai varžybų metu galėjo atlikti tokius triukus.

Sumaniau atkurti automobilį, tačiau jis smarkiai pakeistas – liko turbūt tik senas kėbulas, stiklai ir gamintojo ženklai.

– Galbūt ši pergalė paskatins dažniau išvažiuoti į lenktynių trasą?

– Įžengus į tokią amžiaus grupę kurti kokius nors planus ir varžytis su profesionaliai pasiruošusiu jaunimu jau sunku. Amžius neliepia visiškai sustoti, bet pataria būti atsargiam.

Lietuviai neleido suabejoti jų pranašumu

Rotušės aikštėje šiemet plaikstėsi devynių valstybių vėliavos – Lietuvos, Latvijos, Estijos, JAV, Sakartvelo, Bulgarijos, Vokietijos, Armėnijos ir Uzbekistano – būtent šių šalių atstovai dalyvavo ralyje.

Šalių įskaitoje jokios sensacijos nesulaukta – ją laimėjo lenktynių šeimininkė Lietuva, kuriai atstovavo daugiausia ekipažų, pelniusių įskaitinius taškus.

Antroje vietoje liko kaimyninė Latvija, trečioje – Sakartvelas, o toliau išsirikiavo Estija, Bulgarija bei Vokietija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.