„Šiandien dienelė davė darbelio eik tu sau“, – su sau būdinga šypsena pradėjo sunkvežimių kategorijoje besivaržantis V. Žala.
„Iš pradžių kaip ir gerai ėjosi, visai sklandžiai. Iš pradžių pablūdijom vienoj vietoj truputėlį, po to pasigavom tokį lėtą slow puncture, kur po truputėlį oras leidžiasi. Kadangi 180-am kilometre buvo leidžiama keist ratus, tas pitstopas vadinamas, tai sustojom – ten gal keturias minutes keitėm tą ratą“, – prarasto laiko priežastis aiškino lenktynininkas.
Šiemet jo vairuojamame automobilyje buvo pakeista pavarų dėžė – iš automatinės, kurią V. Žala naudodavo Dakare anksčiau, buvo pereita į mechaninę prie vairo pritvirtintomis svirtimis.
Susiję straipsniai
Toks pokytis, pasak paties V. Žalos, suteikė papildomos laimės pirmajame greičio ruože.
„Truputėlį kopų gavom, tai kopose labai smagu buvo važiuot. Su mechaniniu pavarų perjungimu tai visai kitas greitis. Bet sunki dienelė, iškart davė tempo. Lenkimų daugybė, dulkių daugybė, ir šiaip daugybė sustojusių mašinų – daug kas ratus keitė.
Šitas rajonas su tais akmenynais... Pirmiem automobiliams važiuot tikrai sunku, nes kelią tarp akmenų valyti [reikia]. Visiems buvo duotas signalas, kad chebra, lengvo Dakaro nelaukit“, – atviravo lenktyninkas.