Kartu su V. Žala atvyko ir „Clasic“ klasėje pirmąją vietą iškovojęs Karolis Raišys.
Nors sunkvežimių „Nordis Team“ ekipažas prieš Dakaro lenktynių startą nebuvo laikomas net ir teoriniu pretendentu į nugalėtojų poziciją, tačiau kibus ir atkaklus Vaidoto Žalos bei šturmanų Paulo Fiuzos ir Maxo van Grolo dviejų savaičių triūsas davė įspūdingų vaisių – lietuvis užlipo į Dakaro olimpo viršūnę ir iškovojo čempionišką beduiną. Ekipažas iškovojo pirmąją vietą sunkvežimių kategorijoje, artimiausius varžovus pranokdami net 20 minučių.
Susiję straipsniai
Tai buvo jau vienuoliktasis Vaidoto Žalos Dakaras, po kurio lietuvis iškovojo aukščiausią lenktynių titulą karjeroje. Kaip ir Dakare, V.Žala pratęsė savo greitą važiavimą ir keliaudamas namo. Jis buvo pirmasis iš visų baigusių lenktynes Saudo Arabijoje lietuvių, kuris pasiekė Lietuvą. Beduiną laimėjęs V.Žala sekmadienio vakarą reisu iš Stambulo pasiekė Vilnių.
Pirmoji oro uoste V.Žalą sutiko jo žmona Gabrielė Martirosian.
„Tikrai nesitikėjau tokio sutikimo. Man labai pasisekė, kad gyvenime esu reikalingame laike, kad esu tarp teisingų žmonių.
Vienas tikrai nebūčiau nieko nepasiekęs, – oro uoste tarp minios gerbėjų kalbėjo V.Žala. – Visas kolektyvas padarė viską. Tas palaikymas yra labai svarbus. Nes per tuos 11 metų ir kelis kartus norėjosi viską mesti.
Grįžti namo, pamatai, kiek žmonių tave palaiko ir matai, kad nori tave vėl matyti starte. Džiaugiuosi, kad nepasidaviau, o dabar tas sutikimas man tiesiog griebia už širdies. Gal ir nelabai vertas to galingo sutikimo, bet džiaugiuosi“.
– Ar galėjote pagalvoti, kad net atvykimo salės balkone bus jūsų gerbėjų?
– Jūs juokiatės (juokiasi). Čia toks žmonių kiekis, visi džiaugiasi, tai jaučiuosi, lyg turėčiau išdalinti visiems saldainių.
– Po kelių savaičių vyks Rokiškio žiemos ralis. Važiuosite? Kaip sakoma, ar išbėgsite į aikštę?
– Tikrai ne. Atsikandau važiavimo keliems mėnesiams į priekį. Neatsimenu, kada būčiau taip išsekęs. Pati kategorija sudėtinga ir tos paskutinės kelios savaitės. Ypač, kai įšokome į lyderių pozicijas.
Didžiausia kova buvo su pačiu savimi – nesitikėjau... Naktį buvo sunku užmigti, nes važiuoji ir galvoji, kad kokios klaidelės nepadarytum. Tai buvo nauja patirtis. Labai gerai, kad turėjau labai gerą ekipažą.
Jis sustygavo mane, kad nekvailiočiau ir išlaikyčiau tą liniją iki finišo. Matėme iš artimiausių konkurentų, kad galima ir finišo tiesiojoje padaryti klaidų. Dabar norėčiau susivokti su situacija, pailsėti, susivokti, kas įvyko.
Kai pailsėsiu, tai manau, ateis kažkokios išvados, kaip judėti toliau. Manau, kad dabar nebus lengva – nes tiek metų eini, eini, eini, po to ateini į reikiamą tašką ir galvoje tada gali prasidėti skersvėjai. Nes kas toliau – ką daryti toliau? Tikiuosi, apeisiu tuos skersvėjus ir susirasiu kelią tolyn.
- Ar jautėte palaikymą iš Lietuvos?
– Žinoma, jautėsi labai socialinėje erdvėje, per komentarus. Tai nuteikė pozityviai, norėjosi atiduoti visą save. Jei atiduodi visą save, o neini „kaip į darbą“, tai atsiranda motyvacija siekti kažko.
– Trys pirmosios vietos – ar manote, kad tai „pramuš“ kažkokį dėmesį iš valdžios pusės?
– Turbūt, tai ne mano pozicija filosofuoti šiuo klausimu. Jei būtų dėmesys – nuostabu, jei ne – jau vienuolika metų tai darome privačių žmonių ir verslų pagalba. Jei niekas nepasikeis, ir toliau darysime tą patį toliau.
– Kaip jautėtės paskutiniais kilometrais Dakare, kai buvo aišku, kad esate nugalėtojas?
– Pagavau save paskutinę dieną, kad yra šypsenėlė veide. Bet stengiausi nepasiduoti emocija, nes žinau labai daug skaudžių istorijų Dakare.
Paskutiniame etape bandėme išlaikyti rimtį. Po finišo buvo šypsena. Tikrosios emocijos pratrūko tik po finišo kirtimo.
Iš tos dienos atsimenu tik dvi savo emocijas – atidariau sunkvežimio durys ir pamačiau minią žmonių bei televizijos kameras. Ir antras momentas – ant podiumo Lietuvos himnas. Tai buvo kažkas.
– Ar pats tikėjotės tokių visų galingų lietuvių rezultatų?
– Statistiškai tai turėjo suveikti, tas turėjo įvykti, turėjo tas didelis lietuvių kokteilis padaryti savo darbą. Bet kad trys pirmosios vietos, nesitikėjau.