FIFA vartų linijos technologiją leido panaudoti pasibaigusiame Pasaulio klubų taurės turnyre ir taip pagaliau sutiko žengti į XXI amžių.
Anksčiau toje pačioje barikadų pusėje buvo ir FIFA prezidentas Seppas Blatteris, tačiau jis po keleto daug diskusijų sukėlusių sprendimų rimto kalibro rungtynėse nusprendė pakeisti savo nuomonę.
Tačiau UEFA vadovas pasaulio futbolo valdybos pėdomis žengti neketina. 57-erių prancūzas kartu su Azijos futbolo konfederacija netgi pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo ir paklaustas, ar ketina žengti S. Blatterio pėdomis, griežtai tarė „ne“.
„Tai nėra vartų linijos technologijos klausimas. Tai technologijos klausimas. Kur prasideda technologijos ir kur jos baigiasi? Mūsų čempionatuose įdiegti vartų linijos technologiją reikštų, kad reikia investuoti 50 milijonų eurų per penkerius metus. Aš labiau linkęs šiuos pinigus skirti tam, kad futbolas būtų vystomas ir populiarinamas, o ne pirkti technologiją, kuri išspręstu vieną ar du klausimus per metus. Tai būtų labai brangūs įvarčiai. Taip?“ - teigė M. Platini.
Platini laikomas S. Blatterio įpėdiniu FIFA vadovo poste. Šveicaras yra pareiškęs, kad 2015 metais pasitrauks ir nebesieks toliau valdyti pasaulio futbolo.
Per tą laiką vartų linijos technologija pasaulyje gali tapti įprastu reiškiniu, nes FIFA yra pasirengusi ją įdiegti visur, nepaisant didelių išlaidų.
Reikia gerų akinių
Japonijoje buvo naudojamos dvi technologijos: „Hawk-eye“ yra įdiegta kriketo ir teniso varžybose, o kita FIFA patvirtinta vartų linijos technologija „GoalRef“ naudoja specialią mikroschemą, kuri yra įdėta į kamuolį, ir magnetines bangas ties vartų linija.
FIFA ketina išanalizuoti Pasaulio klubų taurės varžybose gautus rezultatus ir netgi svarsto idėją vieną iš šių sistemų panaudoti kitų metų Konfederacijos taurės varžybose, vyksiančiose Brazilijoje.
M. Platini, kuris labiau linkęs naudoti daugiau teisėjų nei technologijas, turės galimybę savo nepasitenkinimais pasidalinti su S. Blatteriu ir FIFA vykdomuoju komitetu penktadienį, per susitikimą Tokijuje.
„Mes remiame tradicinius teisėjus. Šiuo metu tai yra patvirtinusi ir tarptautinė valdyba. Jeigu teisėjas, esantis per metrą nuo linijos, turi gerus akinius, jis gali pamatyti, ar kamuolys kirto liniją, ar ne“, - kalbėjo M. Platini.
Nors M. Platini atsisako į futbolą įdiegti naująsias technologijas, šis 57-erių Europos futbolo vadovas, UEFA prezidentu tapęs 2007 metais, yra atsakingas dėl itin rimtų pasikeitimų.
Būtent prancūzas nusprendė pažaboti pinigus į kairę ir į dešinę švaistančius Europos klubus ir pristatė finansinio sąžiningumo taisykles. Be to, M. Platini pasistengė, kad į Čempionų lygos grupės etapus būtų daugiau automatiškai skiriamų vietų.
Pastarasis rimtas M. Platini darbas – pristatyta ir priimta idėja 2020 metų Europos futbolo čempionatą rengti visoje Europoje, o ne vienoje ar dviejose šalyse. Dabar Senojo žemyno čempionatą rengs apie 12 šalių.
„Idėja priimta. Daugiau nėra ko aptarinėti. Kursime komitetus, kurie turės rasti idėjų ir daryti viską, ko reikia, per turimus aštuonerius metus“, - teigė M. Platini, kurio pasiūlymas dar sulaukia kritikos dėl iki galo neparengto plano.
