Italijos superklubas – S. Berlusconi dukros rankose

Futbolas – ne moterų reikalas? Italė Barbara Berlusconi pasirengusi paneigti nerašytas vyrų pasaulio taisykles, į savo rankas vis labiau perimdama tėvui Silvio Berlusconi priklausančio „Milan“ klubo kontrolę, rašo  „Lietuvos rytas“.

Kol kas B.Berlusconi yra atsakinga už specialius „Milan“ projektus, tačiau žiniasklaida prognozuojama, jog buvęs Italijos premjeras S.Berlusconi būtent mylimai 28-erių dukrai ketina perleisti visą savo klubo kontrolę.<br>AP
Kol kas B.Berlusconi yra atsakinga už specialius „Milan“ projektus, tačiau žiniasklaida prognozuojama, jog buvęs Italijos premjeras S.Berlusconi būtent mylimai 28-erių dukrai ketina perleisti visą savo klubo kontrolę.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 22, 2012, 11:11 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 11:16 AM

Galingiausi pasaulio futbolo vyrai vis dažniau priversti atidaryti duris, norėdami ją praleisti į priekį.

Nuo 2011-ųjų balandžio Barbara Berlusconi tapo „Milan“ šeimininke. Legendinis Italijos futbolo klubas, kuris septynis kartus laimėjo Europos čempionų taurę ir 18 kartų tapo šalies čempionu nuo 1986-ųjų priklauso jos tėvui Silvio Berlusconi.

Nors buvusio Italijos premjero dukra kol kas oficialiai yra atsakinga už specialius „Milan“ projektus, tačiau būtent ji iš esmės jau pakeitė klubo strategiją.

„Miuncheno „Bayern“ yra geriausias pavyzdys, kuriuo mes turime sekti. Net sportine prasme prastas sezonas jiems nereiškia finansinių nuostolių“, - aiškino B.Berlusconi, ypač retai bendraujanti su Italijos žiniasklaida, tačiau nepagailėjusi poros valandų pokalbiui su „L'Equipe“ žurnalistais.

2012-ųjų vasarą „Milan“ nusprendė išparduoti ryškiausias komandos žvaigždes, siekdamas įgyvendinti naujos ekonominės veiklos modelį. Puolėjas Zlatanas Ibrahimovičius už 20 mln. eurų, o gynėjas Thiago Silva – už 42 mln. iškeliavo į „Paris Saint Germain“ klubą.

„Anksčiau čia buvo mano tėvo kabinetas. Būtent čia jis ir nusprendė nusipirkti futbolo klubą“, - sėdėdama milžiniškame kabinete, kurio sienas puošė Venecijos genijaus Canaletto paveikslai, pasakojo S.Berlusconi duktė.

Filosofijos mokslus baigusi 28-erių italė – vienintelė iš penkių garsaus Italijos politiko vaikų, susiejusi savo gyvenimą su futbolo klubu.

- Kai klubo savininku 1986-aisiais tapo Jūsų tėvas, jis visada pirko žvaigždes. Bet pastarąją vasarą „Milan“ pardavė daugiausiai žaidėjų iš visų visų didžiųjų klubų Europoje. Kodėl tokios permainos?

- Pasikeitė ne „Milan“, o realybė, kuri dabar mus supa.

Mes užaugome matydami vienintelį ekonominį modelį, kai futbolą aistringai mylintis mecenatas finansuoja klubą. Šis modelis – tikrai nuostabus, tačiau jis neatitinka dabartinės situacijos.

Europa kenčia nuo krizės. Atrodo paradoksalu, bet futbolas net pastaraisiais metais vistiek išliko ekonomikos sektoriumi, kuris nuolat augo.

Bet negalima užmerkti akių: futbolas vis labiau ir labiau priklausomas nuo kreditų. Neseniai visi pamatėme juodžiausią scenarijų, į kokią pražūtį gali nuvesti milžiniškos valstybių skolos.

Futbolo klubai yra tokios pat kaip ir kito verslo bendrovės. Jos negali amžinai generuoti tik skolų. Būtina, kad klubai sugebėtų išsilaikyti patys iš savo resursų.

Geriausias modelis – Miuncheno „Bayern“. Jis turi puikią apyvartą, nuolat uždirba pelną ir demonstruoja puikius rezultatus kiekvieną sezoną.

- Dar praėjusiais metais „Milan“ viceprezidentas Andriano Galliani pripažino, jog UEFA sukurta finansinės drausmės sistema „italų klubams padarys daug blogo“. Bet dabar Jūs ginate kertinę UEFA prezidento Michelio Platini idėją: klubai privalo išleisti tik tiek pinigų, kiek patys uždirba...

- Tokia kryptis dabar – vienintelė galima išeitis. Ir taip manau ne todėl, kad mane įtikino UEFA.

Pažiūrėkite į skaičius (Ji rodo audito bendrovės „Deloitte“ analizę apie Europos klubų finansus 2010-aisiais). Nuosavas klubų kapitalas sudaro vos 9 proc. jų finansavimo šaltinių. Savo ruožtu bankų kreditai ar skolos – daugiau negu 50 proc.

Tai reiškia, jog futbolas jau nepriklauso žmonėms, kurie jį dabar valdo. Jeigu vieną dieną bankai nuspręstų neremti klubų, futbolas burbulas paprasčiausiai susprogtų.

- Vieša paslaptis, jog dėl ekonominės krizės nukentėjo ir kitos Jūsų šeimai priklausančios bendrovės. Galbūt todėl ir „Milan“ pasirinko naują kelią?

- Ateina laikas, kai tu privalai priimti tam tikrus sprendimus. Mes susidūrėme su realybe, kuri paskatino veikti.

Bet tai „Milan“ atneš tik naudos. Tas modelis, kurį dabar pasirinkome, jau netolimoje ateityje mums padės augti daug sparčiau.

- Senasis modelis „Milan“ padėjo iškovoti daugybę titulų. Jo atsisakote visiems laikams?

- Futbolo pasaulis labai nemėgsta permainų. Kai jis susiduria nors su viena naujove, kyla tikra panika.

Norint iki galo įgyvendinti tą strategiją, kurią mes dabar pasirinkome, prireiks apie 10 metų. Tie, kurie dabar ją atmeta ir netiki, sumokės vėliau.

Sportinė sėkmė visuomet priklauso ir vystosi tam tikrais ciklais.

Bet mes privalome rūpintis savo šaknimis. Kuo daugiau vystysime ir auginsime savo resursus, tuo daugiau sėkmės garantijų turėsime ateityje. Ir ne penkeriems, o 50 metų.

Milane svarbiausia visuomet buvo laimėti titulus. Šis tikslas nesikeičia ir nesikeis.

Negaliu jums dabar pasakyti: tais ar tais metais mes vėl laimėsime Čempionų lygą. Bet mūsų tikslas yra tapti tokiu klubu, kuris pretenduotų ir galėtų laimėti šį turnyrą kiekvieną sezoną.

- Berlusconi šeima finansavo „Milan“ 26 metus. Ar ji dar nusiteikusi toliau investuoti į klubą?

- Taip. Mes norime šiais sunkiais laikais palaikyti „Milan“. Ir ypač – padėti klubui augti.

Jeigu pasiekti šiam mūsų tikslui prireiks investuoti, galiu jus jau dabar užtikrinti, kad mes tikrai atversime piniginę.

- Ar galite parduoti klubą?

- Niekuomet negali atmesti jokio varianto. Bet šiandien mes tikrai nenusiteikę palikti klubo.

Kita vertus, mes esame atviri kitų pasiūlymams ir bendradarbiavimui su partneriais, kurie padėtų turėti dar didesnį klubo budžetą ir lėšų apyvartą.

Tai, pavyzdžiui, gali būti susieję su mūsų stadiono renovacija ar bendrais komerciniais projektais kitose šalyse.

- Žiūrovų skaičius „San Siro“ šįmet smuko apie 20 procentų (Italijos čempionate „Milan“ rungtynes vidutiniškai stebi 40 422 žiūrovai, nors stadione yra 80 tūkst. vietų – Red.). Sirgaliai nepatenkinti, jog klubas pardavė Z.Ibrahimiovičių ir T.Silva?

- Aš juos puikiai suprantu – sirgaliams rūpi šios akimirkos futbolas.

Sirgaliai yra patys svarbiausi mūsų klientai. Mes privalome juos įtikinti, jog šiandien pasirinktas mūsų kelias yra vienintelis įmanomas. Tik jsi suteiks garantijų klubo ateičiai.

Mes patys turime namuose užsiauginti ryškių žvaigždžių. Atsisakėme Z.Ibrahimnovičiaus, bet suradome Stephaną El-Shaarawy, kuris puikiai atitinka dabartines klubo vertybes.

Jaunas puolėjas (14 įvarčių per 17 mačų įmušęs dvidešimtmetis pirmauja Italijos čempionato snaiperių rikiuotėje – Red.) tvirtai stovi ant žemės, o sirgaliai gali su juo susitapatinti.

Nenoriu sakyti, jog mes nesiruošiame daugiau pirkti ryškių žvaigždžių. Bet pagrindinė mūsų idėja – reikia augintis savo talentus ir iš jų burti komandą.

- Bet norėdamas pritraukti žiūrovų į stadioną, parduoti kuo daugiau marškinėlių ir kitos klubo atributikos – t.y. uždirbti kuo daugiau lėšų, ar gali parduoti tokias žvaigždes kaip Z.Ibrahimovičius, kurios lyg magnetas traukia sirgalius?

Viskas priklauso nuo pasirinktos strategijos.

Madrido „Real“ moka puikiai parduoti klubo gaminius, išnaudodamas savo žvaigždžių įvaizdį. Komandos simboliu gali net tapti mažiau tarptautiniu mastu žinomas žaidėjas, jeigu jis patinka sirgaliams.

Mūsų atlikti tyrimai atskleidė, jog Italijoje dabar parduodame mažiau savo marškinėlių dėl ekonominės krizės. Bet užsienyje mūsų skaičiai nenukrito.

Netrukus pasirodys speciali knyga apie mūsų klubo marškinėlius. Nusprendėme ją šįmet išleisti ne atsitiktinai.

Mes norime sirgaliams pasiųsti kertinę savo idėją. Žvaigždės yra labai svarbios, bet jos užsidega ir užgęsta.

Kas yra tikrasis klubo simbolis? Marškinėliai. Kai nori palaikyti klubą, jie yra svarbesni net už tavo mylimiausią dabartinės komandos žaidėją.

Tikroji giluminė klubo vertė – tai jo vardas.

- Ar žaidėjams išdrįsite pasakyti, jog klubas yra svarbesnis už juos?

- Jie privalo suprasti, kokiam klubui priklauso.

Klubas taip pat privalo žinoti, kokį žaidėją reikia pirkti, įvertinant ne tik jo sugebėjimus aikštėje.

Įvaizdis ir klubo vertybės taip pat sudaro dalį globalios strategijos.

- Ginate idėją, kad komandoje žaistų kuo daugiau klubo užsiaugintų talentų. Ketinate sekti „Barcelona“ modeliu?

- „Barca“ nėra vienintelis pavyzdys. Galime prisiminti ir Amsterdamo „Ajax“. „Manchester United“ taip pat užaugino daug čempionų, kuriuos vėliau pardavė už astronomines sumas.

Kai kalbu apie savų žvaigždžių auginimą, turiu galvoje ne tik mūsų klubo futbolo mokyklą. S.El-Shaarawy išmoko futbolo abėcėlės ne pas mus.

Bet jį nusipirkome dar labai jauną (2011-aisiais iš „Genoa“ klubo – Red.), o Milane jam sudarėme visas sąlygas subręsti.

Mes turime pakankamai patirties atskleisti naujus talentus.

- Italijos čempionatas prieš keletą metų buvo stipriausias Europoje. Bet dabar Anglija, Ispanija ir Vokietija labiau vilioja geriausius žaidėjus. Kodėl?

Svarbiausia priežastis – solidarumo stoka tarp Italijos klubų.

Labai dažnai mums nepavyksta rasti bendros kalbos dėl esminių dalykų, kurie padėtų vystytis visai sistemai.

„Premier League“ yra labai stipri, ji turi labai griežtas taisykles, kurios padeda parduoti anglų futbolą užsienyje.

Mes negalime susitarti net dėl stadionų įstatymo, kuris iki šiol nepriimtas Italijoje. Mūsų stadionai yra labai seni, todėl mes stovime vietoje.

Futbole dirbu dar tik dvejus metus, bet iš karto pastebėjau, jog jo pasaulis yra labai uždaras.

Futbolas tik laimėtų, jeigu atvertų duris kitų sričių profesionalams. Kai kuriuose klubuose jau gali sutikti vadybos direktorių, prieš tai dirbusį didelėje verslo bendrovėje.

Žmonės, dirbantys futbole, dažnai dar nesupranta, jog futbolas – tai ne tik rungtynės.

Futbolo klubas privalo kasdien gyventi, neprarasdamas ryšio su savo sirgaliais. Reikia pasiekti, kad sirgaliai kiekvieną dieną jaustųsi, jog priklauso klubui per socialinius tinklus, parduotuves ir visą kitą veiklą.

Neseniai perskaičiau studiją apie pramogų industriją Italijoje: akivaizdžiai krito susidomėjimas kinu, teatru ir opera. Tik futbolas ir muziejai dar neprarado savo žiūrovų.

- Jūsų požiūriu futbolas niekuo nesiskiria nuo kitų spektaklių?

- Taip, „Milan“ - tai pramogų industrijos bendrovė.

Mūsų verslas – sukurti žmonėms patrauklų spektaklį.

- Bet sporte niekuomet negali iš anksto parašyti scenarijaus. Gali pralaimėti, iškristi į kitą lygą...

- Kai kuri filmą, taip pat susiduri su nežinomybe. Niekuomet nežinai, ar žiūrovai rinktis į salę, ar filmas patiks kritikams.

Mes per savaitę turime du ar tris mačus, kurie gali daug ką pakeisti. Aišku, rezultatai yra labai svarbūs, bet net jie lemia ne viską.

Kai stebi „Arsenal“ rungtynes, negali sakyti, jog jis traukia savo titulais. Bet Londono klubas turi nuostabų stadioną. Jo tribūnos visuomet pilnos, nes sirgaliams pasiūlomas geras spektaklis.

Klubas kiekvienam žiūrovui siūlo daug paslaugų ir pramogų ir parodo, kad labai myli sirgalius.

- „Arsenal“ jau tapo pavyzdžiu „Milan“?

- Vienu iš kitų. Kaip „Manchester United“ ir ypač - „Bayern“.

Žaviuosi šiais klubais. Jie sugeba išgyventi iš savo pačių uždirbtų lėšų. „Bayern“ yra geriausias modelis. Net po prasto sportine prasme sezono jie niekuomet nepatirs finansinių nuostolių.

Visi žinom, jog neįmanoma kiekvieną sezoną išlikti viršūnėje. Kita vertus, skirtingų šalių čempionatai labai skiriasi.

Ispanijoje „Barcelona“ ir „Real“ visuomet užtikrinti, jog žais Čempionų lygoje, nes neturi lygiaverčių varžovų.

Italijoje kiekvienais metais mes priversti kautis, kad patektume į Čempionų lygą. Jeigu liksi už borto, tai iš karto turės žiaurių finansinių pasėkmių.

- Ar spektaklis ir verslas futbole tampa jau svarbesnis už pergales?

- (ilga tyla). Ne.

Spektaklis – tai emocijų visuma, kurią suteiki išgyventi savo klientui – sirgaliui. Kiekvieną dieną.

Rungtynės – šios visumos dalis. Kai jos vyksta, darai viską, kad laimėtum.

Pergalė lieka mūsų tikslas, bet mums reikia pergalių visuose frontuose.

Ir sporte, ir ekonomikoje. Kuo daugiau uždirbsi lėšų, tuo lengviau bus pakelti nuostolius dėl prastų sportinių rezultatų.

- Vienas iš svarbiausių jūsų prioritetų – sumažinti žaidėjų algoms skirtas lėšas?

- Taip, nes dabar jos sudaro neproporcingai didelę dalį bendrame klubo biudžete.

Daug dirbame, kad jas sumažintume. Norint ateityje turėti sveikus klubo finansus, žaidėjų algoms skirtos lėšos neturi viršyti 50 proc. biudžeto.

Praėjusį sezoną mūsų klube jos sudarė 70 proc.

- Futbolininkų algos šiandien yra per didelės?

- Arši klubų konkurencija sukūrė tokią situaciją.

Šiandien futbole sukasi milžiniški pinigai. Tie, kurie dirba čia, turtėja labai sparčiai. Bet ne klubai. Atėjo laikas atstatyti pusiausvyrą.

- Ar galite ateityje tapti tėvo įpėdine prie „Milan“ vairo?

Kol kas apie tai visiškai neįmanoma kalbėti. Tai, ką šiuo metu darau, visiškai nepriklauso nuo mano pareigų klube.

- Tačiau atrodo, kad tėvas jau pasirinko jūsų pasiūlytą strategiją?

- Taip, jis moka kitus išklausyti. Ir net tuomet, kai kalba dukra (juokiasi).

Iš tiesų mes daug bendraujame. Neseniai jis privertė mane nusijuokti.

Per interviu „Milan Channel“ (klubo TV kanalui – Red.) tėvo paklausė, kokius patarimus jis man duoda.

„Žinote, ji turi tikrai kietą charakterį. Ir patarimus dažniau duodu ne aš , o ji“, - atsakė tėvas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.