34 metų futbolininkas metų pradžioje buvo priverstas keisti klubą - iš „Serie B“ čempionate rungtyniaujančios „Juve Stabia“ ekipos persikėlė į „Latina“ komandą, kovojančią „Serie C1/B“ divizione.
T. Danilevičius jau sužaidė pirmąjį mačą diviziono lyderės, pretenduojančios žengti į aukštesnę lygą, gretose. Debiutas klaipėdiečiui buvo dvejopas - pelnė įvartį, bet vėliau patyrė traumą.
„Išsinarinau čiurną. Dabar jau po truputėlį pradedu sportuoti, šiek tiek bėgioju. Sekmadienį žaisime rungtynes. Manau, kad jau būsiu registruotas tarp 18 žaidėjų“, - kalbėjo T. Danilevičius.
T. Danilevičius portalui lrytas.lt pasakojo apie ekipos trenerį, prieš kurį jam teko žaisti aikštėje, apie karjeros pabaigą, galimą trenerio karjerą ir atskleidė, kodėl šiuo metu gyvena vienas.
Sąlygomis patenkintas
- Papasakokite apie „Latina“ komandą. Koks kolektyvas? Ar gerai sutariate su treneriu?
- Čia esu tik tris savaites, todėl dar negaliu plačiai kalbėti apie atmosferą. Dar reikia įsilieti į kolektyvą.
Komandoje yra futbolininkų, su kuriais teko anksčiau rungtyniauti. Ekipos treneris Fabio Pecchia – jaunas. Esu net žaidęs prieš jį. Visas trenerių kolektyvas – taip pat gana jaunas. Visi nusiteikę labai entuziastingai. Šiuo metu esame pirmi, o tikslas – patekti į aukštesnę lygą.
Kol kas situacija puiki. Viskas gražu ir gerai.
- Ar nekyla nesusipratimų su treneriu? Žaidėte vienas prieš kitą, o dabar jau jis jums vadovauja.
- Jokių problemų nėra. Kaip tik - treneris mane labiau supranta. Jis prieš keletą metų žaidė, pats buvo futbolininkas, todėl bendravime jokių neaiškumų nėra. Nejaučiu diskomforto.
- Kokios sąlygos „Latina“ klube?
- Treniruotės vyksta pagrindiniame miesto stadione, kur ir žaidžiame rungtynes. Už miesto ribų turime nedidelę sporto bazę, kurią sudaro dvi aikštės. Yra rūbinės. Viskas normalu ir tvarkinga.
Miestelyje yra apie 110 tūkstančių gyventojų. Jis netoli Romos, todėl viskas tvarkinga. Taip, kaip ir turi būti. Ten yra viskas, ko reikia.
Žvelgia į karjeros pabaigą
- Kokios jūsų užduotys „Latina“ klube?
- Komanda kelia sau aukščiausius tikslus – patekti į „Serie B“. Be to, jiems reikėjo patyrusio puolėjo ir žmogaus, kuris galėtų būti autoritetu ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Turiu padėti tobulėti vaikinams, kurie nėra žaidę „Serie B“ ar „Serie A“ čempionatuose.
- Ir kaip jums sekasi atlikti savo darbą?
- Dar anksti apie tai kalbėti. Į klubą atvykau visai neseniai. Dabar viskas gerai. Turiu įsilieti į kolektyvą. Norint pelnyti žaidėjų pasitikėjimą ir simpatijas reikia laiko.
- Ar „Serie C“ lygis labai skiriasi nuo kitų divizionų?
- Kol kas sužaidžiau tik vieną mačą, kurio metu patyriau traumą, todėl dar kalbėti apie patį žaidimo lygį labai sunku. Manau, kad bendras čempionato lygis panašus į „Serie B“ komandų, kurios kovoja dėl išlikimo.
- 2011 metais prisijungėte prie „Juve Stabia“ komandos. Kodėl palikote šią „Serie B“ čempionate rungtyniaujančią ekipą?
- Suviliojo „Latina“ projektas. Komanda ketina patekti į aukštesnįjį lygį. Kuriasi tikrai neblogas klubas. Pagrindinė priežastis buvo kontrakto trukmė. „Juve Stabia“ komandoje man buvo likę žaisti keturi mėnesiai, o „Latina“ pasiūlė metais ilgesnį kontraktą. Čia žaisiu iki kito sezono pabaigos.
- Žaidėte „Serie A“ lygoje, vėliau „Serie B“, o dabar „Serie C“ čempionate. Kas lemia pasirinkimą žaisti vis žemesniame lygyje?
- Pirmiausiai - mano amžius. Man dabar 34 metai. Vasarą sueis 35-eri. Kiek aš dar galėsiu žaisti futbolą?
Apie trenerio darbą negalvoja
- Iš tiesų, kiek dar planuojate žaisti?
- Kiek leis sveikata. Negaliu konkrečiai pasakyti, ar žaisiu dar metus, ar dvejus, ar dar daugiau. Dabar jau viską lemia sveikata.
Komandas reikia rinktis atsižvelgiant į realybę. Man nėra 25 ar 28 metai, kuomet būni pilnas jėgų ir gali per metus sužaisti 40-50 rungtynių.
Dabar renkiesi žemesnio diviziono, kur žaidžia mažiau ekipų, komandą. Ten futbolo lygis kitoks. Jis nėra toks greitas.
Nemanau, kad tai ritimasis žemyn. Tai normalus ėjimas į karjeros pabaigą.
- Galbūt ketinate pasukti trenerio keliu?
- Kol kas apie tai nesusimąsčiau. Kol įmanoma, norisi žaisti. Visuomet suspėsiu pagalvoti apie trenerio karjerą. Esu žengęs žingsnį to link - išsilaikęs trenerio licenziją. Pradžia jau yra, tačiau vien to neužtenka. Reikia praktikos, o kol esu žaidėjas, nenoriu tuo užsiimti.
Šeima liko Livorne
- Nuo 2002-ųjų rungtyniaujate Italijoje. Per tą laiką jumis domėjosi ir kitų šalių ekipos. Kodėl nusprendėte pasilikti Italijoje?
- Pasiūlymų turėjau įvairiausių. Galėjau įvykti į Kazachstaną, Azerbaidžaną. Turėjau pasiūlymų žaisti Rumunijoje, sugrįžti į Belgiją. Išvykti iš Italijos būtų labai rimtas žingsnis. Reikėtų vėl keisti visą gyvenimo būdą. Tiesiog nesinorėjo išvykti, juolab, kad čia yra geras futbolo lygis, visuomet turėjau gerų pasiūlymų.
Manau, kad pasielgiau teisingai ir kol kas apie kitą šalį negalvoju.
- Ar Latinos mieste gyvenate su savo šeima?
- Čia gyvenu vienas. Šeima šiuo metu gyvena Livorne. Kai pradėjau žaisti „Juve Stabia“ komandoje, mes apsigyvenome Sorente. Šiame mieste Elzė (vyresnioji dukra -Red.) lankė mokyklą, o tada persikraustėme į Livorną. Nenorėjome per tuos pačius metus keisti antros mokyklos, todėl nutarėme, kad iki sezono pabaigos žmona ir vaikai liks Livorne. Susitiksime savaitgaliais.
- Ar žmona neprieštaravo, kad ir vėl keičiate klubą?
- Priekaištus reikėjo reikšti prieš penkiolika metų. Tokia jau ta futbolininko dalia. Toks darbas. Keičiasi klubai, miestai ir ne tik jie. Juk keičiasi ir šalys, todėl jeigu būtų kažkokių priekaištų, jie būtų išsakyti gerokai anksčiau.
