Jis yra žmogus, kuris dar būdamas nepatyrusiu teisininku metė iššūkį Europos futbolo vadovams ir iškovojo itin svarbią pergalę, kurios rezultatas ir šiandieną yra futbolo dalimi.
Nuo tada jo vardas buvo susietas su sėkmingai pasibaigusiomis bylomis, kurios dažniausiai dėl nervingumo baigiasi tekančiu krauju iš vienos ar kitos valdžios nosies, rašo BBC.
Lemtinga pažintis
1990 metais neseniai universitetą baigęs ir savo gyvenimą padalijęs į dvi dalis – teisės ir darbo Europos Komisijoje (EC) – J.L.Dupont'as sutiko Jeaną-Marcą Bosmaną, vidutinio lygio saugą, kuris desperatiškai mėgino išvykti į naują klubą.
Tuomet jis norėjo išvykti iš Lježo RFC komandos į prancūzų klubą, tačiau Belgijos ekipa ėmė reikalauti išpirkos už žaidėją, kurio kontraktas tuomet baiginėjosi.
Po penkerių metų triumfuodami išėjo iš Europos teisingumo teismo – pergalė prieš buvusį J.M.Bosmano klubą, Belgijos futbolo asociaciją ir UEFA buvo pasiekta. Nuo tos dienos klubai nebegalėjo reikalauti kompensacijos už žaidėjus, kurių kontraktai baigia galioti, o „Bosmano taisyklė“ tapo neatsiejama futbolo frazių knygos dalimi.
Kaip ir kontraktų taisyklę, aukščiausias ES teismas nurodė atsisakyti UEFA apribojimo, kuriame nurodytas skaičius užsieniečių futbolininkų, kuriuos gali turėti vienas klubas.
Po J.L.Dupont'o ir J.M.Bosmano pergalės futbolas pasikeitė amžiams.
„Kai pradėjome, maniau, kad tai bus labai nedidelė byla. Tačiau valdininkai atsisakė į mus žiūrėti rimtai. Iš dalies dėl to ir prie bylos pridėjome užsieniečių žaidėjų draudimo klausimą. Be to, tai buvo aiškus mainų suvaržymas. Norėdamas išlikti profesionaliu, dar kartą pamėginau derėtis su UEFA teisininkais. Tai buvo devintasis kartas, kuomet su jais susisiekiau. Tačiau nieko apčiuopiamo nepasiekiau. Tai buvo klaida“, - pasakojo J.L.Dupont'as.
Nusitaikė į išlaidų ribojimus
Dabar jis turi naują klientą, naują bylą ir naują tikslą – Europos futbolo ateitį - „Finansinio sąžiningumo“ taisyklę (FFP). Ši kova prasidėjo dar rugsėjo pradžioje pirmosios instancijos teisme Briuselyje.
„Galbūt jis ieško darbo, - taip į iššūkį sureagavo UEFA prezidentas Michelis Platini. - J.L.Dupont'as dirbo „Sion“ klube (čia jis patyrė labai retą savo CV pralaimėjimą, kai mėgino ekipą sugrąžinti į Europos lygą), tačiau dabar viskas baigėsi ir jam nuobodu.“
Žaisk į kamuolį, o ne į žmogų – tai vienas iš futbolo principų. Atrodo, kad buvęs Prancūzijos ir Turino „Juventus“ maestro turėtų tai žinoti, prisimenant faktą, kad jis itin nemėgsta agresyvios gynybos, tačiau net ir M.Platini žino, kaip įkirsti varžovui – mokėjo ir tada, moka ir dabar.
Šįkart bylos Bosmanas – Danielis Striani. Italijos futbolo agentas, kuris gyvena ir dirba Belgijoje. Tačiau dabar J.L.Dupont'as ginklus nukreipė ne į aklai ginamas archajiškas futbolo taisykles. Artilerijos akiratyje – FFP pagrindas, lygybės taisyklė, reikalaujanti neišleisti daugiau nei uždirbi.
Lygybės įstatymas
2009 metais pristatyta FFP – griežtesnė klubų licencijavimo sistemos dalis, kuri reikalauja savo sąskaitas tvarkyti atidžiai ir tvarkingai. Svarbiausia – neišlaidauti ne pagal savo galimybes ir laiku atsiskaityti su kitais klubas bei mokesčių inspekcijomis. Tik tokios komandos, kurios laikosi šių rėmų, gali žaisti pagrindiniuose UEFA turnyruose – Europos ir Čempionų lygose.
Reglamentas – pakankamai paprastas, todėl dauguma Europos lygų jį nusikopijavo.
J.L.Dupont'as padėjo Belgijos futbolo asociacijai suprojektuoti savąją versiją. Šiuo keliu pasekė „Premier“ lyga, per „Portsmouth“ klubo griūtį.
UEFA didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį praleido nerimaudama, kad ši licencija nėra adekvati, norint apsiginti nuo to, kas suvokiama, kaip Bosmano palikimas: laipsniškai augantys atlyginimai ir didėjančios skolos.
Reikėjo kažko daugiau, kad būtų sustabdytos rankų kėlimo varžybos dėl talentų. Varžybos, kurios klubus gali nuvaryti į bankrotą. Juk tokiu būdu buvo prarandama ir daug viešojo sektoriaus pinigų – nurašomi nesumokėti mokesčiai, dosnios sutartys. Taip atsirado lygybės taisyklė.
Štai pavyzdys. Jeigu klubas iš savo futbolo operacijų (transliacijos, suvenyrų pardavimas, žaidėjų mainai, rėmėjų injekcijos ir bilietai) uždirba 100 milijonų, tai jis ir gali išleisti tą sumą. Ir pradedant nuo šio sezono, jeigu nebus sugebėta sulyginti šių skaičių, klubui gali būti uždrausta varžytis kažkuriame Europos turnyre.
Apriboti klubų tėveliai
Natūralu, kad yra visokių niuansų. Pavyzdžiui apibrėžimų, kas skaitosi futbolo pajamomis, priimtinų nukrypimų ar ribojamo deficito. Tuo gali naudotis klubų savininkai.
Tačiau FFP užkerta kelią vienam ypač komandiniame sporte svarbiam dalykui - „tėvelių“ paramai. Tokia pasinaudojo Londono „Chelsea“, „Manchester City“ ar „Paris Saint-Germain“ klubai.
Jeigu Romanas Abramovičius šiandieną atvyktų į vidutinį klubą, jis galėtų tik padengti 37,8 milijono nuostolių už pastaruosius dvejus sezonus. 2014-2015 metams galėtų investuoti apie 12,6 mln., o 2017-2018 metais – 8,4 milijono.
Įsprauskime tai į kontekstą. R.Abramovičius nuo 2003 metų į „Chelsea“ klubą sukrovė beveik milijardą svarų. Panašią sumą į „Manchester City“ klubą investavo šeichas Mansouras.
Sumažės agentų pelnas
Susidūrusi su 2010 metų rezultatais UEFA garsiai paskelbė, kad nori finansinio stabilumo. Kas išgąsdino Europos futbolo vadovybę? Paaiškėjo, kad 56 procentai 734 aukščiausių šalių divizionų klubų patyrė grynuosius nuostolius. Iš viso – 1,4 milijardo svarų. Nuo 2006 metų nuostoliai paaugo 760 procentų.
Stabilumo noras atrodo racionalus, taip? Galbūt, tačiau tai nėra legalu. Profesionalus sportas nėra vakuume: jis yra ekonomiškai aktyvus, todėl jam taikoma ES konkurencijos įstatymas.
FFP nuolat lydi kontroversiški pareiškimai. Pagrindo tam yra daug. Yra netgi beveik universalus sutarimas, kad FFP egzistuoja, siekiant apriboti prekybą žaidėjais. Būtent ta lygybės taisyklė rinkoje ženkliai sumažintų mainų skaičių, o tai, ko gero, sumažintų atlyginimus.
Susidariusi situacija turėtų didžiulę įtaką D.Striani verslui.
UEFA to neginčija. Priešingai, visa tai – užsibrėžti tikslai, kuriuos UEFA aptarė su EK. Pastaroji remia FFP pagrindus, nes jie – proporcingi.
Taisyklė padės didiesiems?
Kitaip sakant, UEFA įtikino komisiją, kad FFP – lyg antidopingo taisyklės – mažiausiai skausmingas būdas, sprendžiant klubų skolų problemas. Taigi, taisyklės veiksniai, prieštaraujantys konkurencingumo įstatymui, yra proporcingi masinių bankrotų rizikai.
Su tuo nesutinka J.L.Dupont'as.
„Lygybės taisyklė nepadės užtikrinti klubams ilgalaikio stabilumo, - sako jis. - Vienintelis tikslas, kuris bus pasiektas, tai dabartinės rinkos struktūros užšaldymas. Tai reiškia, kad dabartiniai didieji klubai išliks didžiaisiais klubais. Kaip galima sakyti, kad tai – nauda futbolui? Tai tiesiog sutvirtins sistemą.“
Žiūrint iš šio taško, J.L.Dupont'ą palaiko ir akademikų sluoksnis.
Magdeburgo universiteto profesorius Marusas Sassas priėjo prie daugumai ekonomistų bendros nuomonės. 2012 metų FFP studijoje jis teigė: „Kadangi mažiems klubams neleidžiama išlaidauti ir taip investuoti į savo rinkos didinimą ateityje, modelis sukuria negatyvią tendenciją konkurencijos balanse.“
Mančesterio universiteto atstovas Paulas Maddenas, Lankasterio universiteto atstovas Robas Simmonsas ir „Soccernomics“ autorius Stefanas Szymanskis, dabar dirbantis Mičigano universitete, išplatino pastebėjimus, kuriuose pasako praktiškai tą patį. Jie taip pat išreiškia dvejones, kad iš tiesų aukščiausio lygio Europos futbolas turi rimtų skolų problemų.
Nebeliks futbolo grožio
UEFA iš dalies teigė, kad FFP nėra sukurta tam, kad nurodytų, ką sportas gali ir ko ne.
„Klausimas nėra, kaip surasti utopišką turto dalybų variantą. Visada turėsi klubus, kurie bus turtingesni už kitus. Taip bus visados. Viskas, ko mes norime – kad šie klubai neišleistų daugiau pinigų nei uždirba. Tai vienintelis jų išlikimo garantas“, - dar 2011 metais sakė M.Platini.
Problema su kuria gali susidurti UEFA yra ta, kad mažinant lygybę gali būti pažeisti teisiniai principai, kurie prieštarautų konkurencijos įstatymui. Kitaip sakant, klubų pavertimas turtingesniais nėra pakankama priežastis nuskurdinti tokius žmones kaip D.Striani, kuris dirba ir su belgų jaunimo rinktinės žaidėju Guillaume Francois ir Prancūzijos U-21 gynėju Yohanu Belanouane.
„Pagal konkurencijos įstatymą, tai nėra teisėta, - paaiškino F.Szymanskis. - Tikslas turi būti kuo geriau aptarnauti vartotojus ir net jeigu produktas duotų daugiau finansinės naudos. Yra tikra grėsmė, kad FFP gali padaryti įtaką ilgalaikei Europos turnyrų sėkmei. Jeigu FFP pasieks savo tikslus, manau, kad Europos futbolas taps nuspėjamas. Galbūt pamatysime žmones, kurie turnyrus rengs kitose šalyse – Kinijoje, Brazilijoje ir JAV, kur tikslas – sukurti jaudinantį vaizdą, kokį šiandieną pateikia Europa.“
Dideliems miestams – dideli klubai
Prisiminkime, kad tik keletas žmonių nuspėjo, kaip viską pakeis Bosmano byla. Dabar viskas panašiai – visi prognozuoja, kas bus ir naudojasi faktais. Tačiau kokia bus pabaiga?
Štai praėjusį mėnesį UEFA pareiškė, kad aukščiausių divizionų klubų nuostolis iš metų į metus sumažėjo 500 milijonų. Atsižvelgdama į šiuos skaičius UEFA pirštu bedė į FFP – taisyklės jau veikia.
Tačiau tie, kuriuos labiausiai jaudina galimybė užcementuoti rinką, siūlė atkreipti dėmesį į kitą dalyką – jau dabar vykstantį stipriųjų atitolimą nuo silpnųjų. Jie tam pasitelkia faktą, kad per vasaros perėjimų etapą buvo išleista 1,8 milijardo. Pusę šios sumos išleido dešimt Europos lygų penketuko narių.
„Mano klientas tikisi, kad UEFA bus priversta peržvelgti savo taisyklę ir pasirinks labiau proporcingas alternatyvas, - teigė J.L.Dupont'as. - Jeigu nori Europoje pagerinti sąžiningumo principą, gali atrasti daugybę būtų. Gali dirbti su teritoriniais aspektais, kad dideli miestai mažose šalyse galėtų turėti rimtus klubus. Ne Dievas kaltas, kad Dubline ar Liuksemburge nėra didelio klubo. Visa tai – dėl UEFA taisyklių.“
Revoliucija – arti
Beje, J.L.Dupont'as, buvo teisinis patarėjas grupei, kuri 1990-ųjų viduryje mėgino Vimbldoną perkelti į Dubliną. Jis taip pat buvo Liežo „Standard“ direktoriumi. Šis klubas savo regione – gigantas, tačiau Europoje – mažylis.
„Jeigu turi galimybę rinktis labiau proporcingus variantus, kurie padarytų mažiau žalos ES garantuojamoms laisvėms, turi jas ir rinktis“, - sakė J.L.Dupont'as.
„O kaip prabangos mokestis? Jeigu kažkas nori išlaidauti, gali sakyti: „Gerai, tačiau pinigus turime matyti sezono starte, o už tai turėsi sumokėti 20 procentų į solidarumo fondą“. Taigi, užuot stabdę pinigų srautą į žaidimą, gali juos panaudoti tikslingiau. Dabar visi po truputėlį supranta, kad yra labiau pagrįstų variantų. Kai jie visiškai susivoks, sakys, kad kažką bandė, tačiau pasirinko netinkamą variantą, todėl jį pakeis. Taip ir nutiks“, - tikino J.L.Dupont'as.
Gegužės mėnesį skundui dokumentus parengę ir jį ES pristatę J.L.Dupont'as ir D.Striani žengė pirmuosius savo žingsnius. Kol kas tik civilinėje byloje. Bylos nagrinėjimas – trumpas, tačiau jau dabar aišku, kad viskas taip lengvai nesispręs.
Revoliucija – jau čia pat.