83 minutė. Buvęs „Atlanto“ žaidėjas Aurelijus Staponka Klaipėdoje muša įvartį ir išlygina. „Net pabalau, - šį momentą prisiminęs sakė Vacys Lekevičius. - Negalėjau ištarti nė žodžio.“
Klaipėdos „Atlanto“ ikona V.Lekevičius kartu su visa komanda jau aikštėje tikėjo, kad Lietuvos A lygos intriga pasieks aukščiausią tašką. „Atlantui“ reikėjo laimėti savo stadione prieš „Bangą“ ir tikėtis, kad „Sūduva“ nugalės Vilniaus „Žalgirį“. Taip ir nutiko – vilniečiai namuose krito 1:3.
Tačiau „Atlantas“ nesugebėjo nugalėti „Bangos“ - 1:1. Papildomo mačo, kur „Atlantas“ su „Žalgiriu“ kovotų dėl aukos neprireikė, – trofėjus atiteko Vilniaus klubui.
„Tikrai nesitikėjau. Niekas nesuprato, kas nutiko“, - apie pasikeitusią situaciją lrytas.lt sakė V.Lekevičius.
„Atlanto“ direktoriaus pareigas einantis buvęs vartininkas atskleidė, kad tikėdami auksiniu maču klaipėdiečiai netgi sezono uždarymo šventę nukėlė.
„Kovos su „Banga“ tikėtis reikėjo – juk „Žalgiris“ jiems ir premijas pažadėjo. Tam rengėmės. Dabar galime tik save kaltinti“, - sakė V.Lekevičius.
Pirmojoje interviu dalyje V.Lekevičius portalui lrytas.lt pasakojo apie savo emocijas paskutiniame ture, gimusią viltį tapti čempionais ir pasididžiavimą augančia pamaina. Jis atskleidė, kad po Gargždų pergalės norėjo pamokyti keletą svečių, kurie elgėsi nepagarbiai.
- Kaip nurimus emocijoms vertinate visą „Atlanto“ sezoną? - lrytas.lt paklausė V.Lekevičiaus.
- Iš pradžių kalbėjome, kad būtų labai gerai patekti į ketvertuką, o jeigu labai pasiseks – trejetuką. Didelių lūkesčių neturėjome – buvo svarbu, kad susižaistume. Tačiau jau sezono starte pasiekėme svarbių pergalių ir atsirado apetitas.
Esame labai patenkinti tuo, ką pasiekėme. Asmeniškai labai džiaugiuosi vėl tarp prizininkų matydamas „Atlantą“. Be to, komanda sugrįžta į tarptautinę areną – žaisime Europos lygos atrankoje.
- Ar tikėjote, kad žaisite papildomą mačą?
- Iš tiesų, šansas kovoti dėl aukso mums atsirado tik dėl „Žalgirio“ suklupimų. Aš pats ir treneriai jau anksčiau buvome susitaikę su tuo, kad čempionais tapti per anksti. O paskutinius turus net nežinau, kaip pavadinti. Įdomiai viskas susiklostė – „Žalgiris“ vis nelaimėdavo, tada mūsų galimybės augo.
- Savaitgalį turėjote progą pasiekti auksinį mačą – viskas susiklostė jūsų naudai, išskyrus pačių rungtynes, nors progų turėjote daugiau nei reikėjo. Ar komandą labai kaustė įtampa?
- Mes buvome verti pergalės. Labai ruošėmės ir tai matėsi. Turėjome be galo daug progų. Labai reikėjo antrojo įvarčio, kad sumažėtų įtampa, tačiau to nepadarėme.
Pabaigoje buvo ir jauno teisėjo (Mindaugas Jackus. - Red.) klaidų – keletas baudų, kažkas nepastebėta. Tada buvo skirtas kampinis.
O čia – vos ne per vienintelę „Bangos“ pavojingą progą užmigo ir vartininkas, ir gynėjai. Tada rezultatą išlygino mūsų buvęs žaidėjas A.Staponka.
Nėra paslaptis, kad „Banga“ buvo labai motyvuota. Juk ir „Žalgiris“ jiems pažadėjo premijas.
Tačiau mes patys kalti – turėjome įmušti dar vieną įvartį ir būtų ramu. Toks jau tas futbolas. Krepšinyje sumeti daugiau – ir laimi, o futbole ne visada taip būna.
- Kai žaidėte rungtynes Klaipėdoje – juk reikėjo sekti ir situaciją Vilniuje? Kažkas specialiai sekė rezultatą ten?
- Atstovas spaudai tiesiogiai stebėjo rungtynes Vilniuje ir informavo visą stadioną. Todėl ir mes, ir visas stadionas per anksti pradėjome galvoti, kad vyksime į Kauną, kur žaisim auksines rungtynes.
Žinoma, pranešimai, kad „Sūduva“ muša įvarčius maišė – juk tai girdėjo ir žaidėjai. Jau pradėjome galvoti, kad važiuojame į Kauną. Gal futbolininkai pradėjo jaudintis ir pirmaudami pradėjo laikyti kamuolį? Taip ir perdegėme.
- Sužinojote, kad „Sūduva“ įmušė – vieną, antrą, trečią įvarčius. Kokios mintys buvo tada – juk ir „Atlantas“ pirmavo?
- Drebėjau, virpėjau. Savęs klausiau: „Kaip čia bus? Kaip čia mums sekasi?“ Tikėjau, kad bus tos papildomos rungtynės. Jos būtų naudingos ne tik mums – būtų išlošęs ir Lietuvos futbolas. Tokia intriga sulauktų daug susidomėjimo.
Laimėtume, ar nelaimėtume – čia kitas klausimas. Tiesiog gaila, kad negavome tos progos. Žinoma, esame patys dėl to kalti – viskas buvo mūsų rankose.
O jau Kaune būtų karšta. Bet manau, kad rimtai būtume kovoję – pabaigoje „Atlantas“ žaidė gerai. Be to, turėtume psichologinį pranašumą.
- Tačiau tada išlygino „Banga“ - nusikeikėte?
- Pabalau. Negalėjau ištarti nė žodžio. Ir žiūrovai visi nutilo. Tikrai nesitikėjau. Niekas nesuprato, kas nutiko. „Kaip čia Gargždai laimėjo?“ - klausė žiūrovai. Tačiau tai futbolininkai – jie dirbo savo darbą. Buvo paskatinti „Žalgirio“, todėl kovojo dar stipriau. „Žalgiris“ apie tai kalbėjo atvirai. Juk ir treneris yra pasakęs, kad skirs šimtą tūkstančių litų.
Tai bent futbolo kuluaruose – ne paslaptis.
„Bangai“ pasisekė.
Tačiau Gargždams nereikėjo rodyti tiek emocijų – buvo visokių sirgalių gestų, išlaužė nemažai kėdžių. Jie jautėsi lyg čempionais tapę. Įmušė įvartį – galima džiaugtis, tačiau tikrai buvo negražių poelgių.
Jeigu būčiau jaunas, tikrai būčiau keliems gargždiškiams užsukęs ausis.
Tačiau nurijau seilę ir nuėjau į šoną.
Iki papildomų rungtynių reikėjo nemažai. „Sūduva“ turėjo nugalėti „Žalgirį“, pergalę švęsti turėjote ir jūs. Pastarasis variantas buvo labiau tikėtinas nei pirmasis.
- Ar tikėjote, kad ir toliau žalgiriečiai klups?
- Taip. Tikėjomės visko. Labai rimtai rengėmės mačui, galvojome ir apie auksines rungtynes. Vaikinai, tradiciškai, dieną prieš rungtynes užsidarė karantine. Be to, „Sūduva“ buvo motyvuota – jai reikėjo pergalės.
Pastarieji turai buvo labai įtempti – sprendėsi daug – reikėjo taškų. Tikėjome, kad ir „Sūduvai“ pasiseks – kad „Tauras“ pakiš koją „Ekranui“.
Pagal žaidimą paskutiniuose ratuose „Sūduva“ buvo verta trečiosios vietos.
Tačiau nei jiems, nei mums nepasisekė.
- Ką treneris kalbėjo prieš lemiamą mačą?
- K.Sarsanija – tikras profesionalas. Moka parengti ekipą rimčiausioms rungtynėms. Kažko išskirtinio jis nesakė – tiesiog ekipa rengėsi pagal įprastą ritmą. Ką pasakė treneris? Kad reikia laimėti ir tikėtis palankių įvykių kitur.
- Ar po rungtynių K.Sarsanija buvo labai nusivylęs?
- Taip. Jis buvo nepatenkintas teisėjavimu, nusivylė, kad „Atlantas“ nerealizavo daug progų. Tačiau ant komandos jis nepyko – juk futbolininkai atidavė viską.
Kai „Žalgiris“ pradėjo klupti, K.Sarsanija pats patikėjo, kad gali tekti kovoti tame superfinale. Tačiau mums kažko pritrūko. Gal laimės?
- Kaip leidote savaitgalį – džiaugėtės sidabru ar daugiau liūdėjote dėl negauto aukso?
- Buvome suplanavę uždarymą, šventę, tačiau viską teko atidėti, nes tikėjomės, kad žaisime papildomas rungtynės. Tad ir nebuvo to šventimo – jautėmės pralaimėję. Su sidabru apsipratome prieš kokius penkis turus, todėl didelio džiaugsmo nebeliko.
Tas ir buvo blogiausia. Žinoma, šampaną iššovėme, tačiau nuotaika buvo lyg pralaimėjome. Nors laimėjome antrąją vietą.
Prideramo džiugesio nebuvo.
- Ar tai reiškia, kad sezoną baigėte per anksti?
- Panašiai (juokiasi). Na, buvome susitaikę su sidabru. Atotrūkis tarp „Žalgirio“ ir „Atlanto“ buvo didelis. Jie tada pradėjo klupti ir mums atsirado šansas. Mums padėjo visi - „Sūduva“, „Kruoja“, „Banga“. Bet dabar galime kaltinti tik save. Juk Fortūna buvo mūsų pusėje.
Tikėjome, kad bus tos papildomos rungtynės, bet...
- Ar šis A lygos finišas – dramatiškiausias?
- Ne. Jeigu būtų tas papildomas auksinis mačas, tada sakyčiau, kad taip. Anksčiau FBK „Kaunas“ iki kraujų kovodavo su Panevėžio „Ekranu“. Tada buvo daug intrigos. Anksčiau buvo stipresnių komandų, rimtos kovos.
Šį sezoną „Žalgiris“ rodė gerą žaidimą, „Sūduva“ iš pradžių nežaidė, bet įsibėgėjo, šiek tiek apibyrėjo „Ekranas“, daug pasiekė „Atlantas“. Visos kitos komandos liko tokios pat, kokios ir pernai. Nieko naujo.
Džiaugiuosi, kad „Atlantas“ privertė visus pasitempti. Nuo to tik geriau visiems.
- Su kokiais didžiausiais iššūkiais už aikštės ribų teko susidurti „Atlantui“?
- Sunkiausia buvo pradžioje. Kai atvyko nauji treneriai, reikėjo nuo nulio suburti komandą, prikalbinti žaidėjus atvykti į Klaipėdą. Ekipą rinkome gruodį, sausį. Vasario viduryje turėjome komandą, kurią galėjome rengti sezonui.
Tada vykome į Turkiją. Čia ir prasidėjo tikrasis klijavimas.
Be to, ekipai reikėjo ir aprangų, ir kontraktų. Juos reikėjo ir apgyvendinti. To anksčiau daryti netekdavo, viskas vėl tapo profesionaliau.
Aš dabar atsakingas už tokius buitinius dalykus – apgyvendinimą, nakvynes, maistą, medikus. O treneriai turi savo strategiją, viziją. Čia aš nesikišu – kartais apie tai pakalbame, tačiau sprendimų nepriimu. Yra rimtas planas ir viskas vyksta profesionaliai.
O sezono viduryje viskas susitvarkė, pasidarė lengviau. Sunkiausias buvo startas. Juk rinkome ekipą kruopščiai – peržiūrėjome regionų futbolininkus, o ne užsieniečių prisikvietėme. Turime 40 žaidėjų, kurie turi kontraktus.
- Nors nelaimėjo pirmoji komanda, auksu džiaugtis teko – dublerių čempionate triumfavo „Atlantas“. Ar ten jau matote potencialių ekipos žvaigždžių?
Po antrojo rato treneris padarė daug pasikeitimų – jis leido pasireikšti ir šešiolikmečiams, ir septyniolikmečiams. Surinkome gan perspektyvius vietinius, ar aplink Klaipėdą gyvenančius žaidėjus.
Turime vieną jauną rusų tautybės futbolininką, kuris ateityje tikrai žais aukštame lygyje, tačiau šiemet jis nebuvo registruotas.
O visi kiti – vietiniai. Turime ir patyrusių žaidėjų grupelę, kurie žaidė „Atlante“, praėjo ir mano mokyklą. Dar yra nemažai vidutinės kartos futbolininkų, o kur jaunimo karta. Tai – ir U-19 rinktinės nariai.
Puikiai žaidė Donatas Kazlauskas. Daug kalbama apie Dovydą Virkšą. Jis šešiolikmetis, bet jau įmušė įvartį. Į rinktinę kviečiama apie dvylika „Atlanto“ auklėtinių.
Tikiuosi, kad vienas kitas po sezono išvyks į aukštesnį lygį. Evaldas Razulis, Kazimieras Gnedojus – jie jau peraugo Lietuvos lygį, todėl turėtų užsidirbti svetur. O štai iš jaunimo turime, kas juos galėtų pakeisti.
- Ar dabartinį klubą pavadintumėte profesionaliausiu per „Atlanto“ istoriją?
- Taip kategoriškai nesakyčiau. Kai 2001-2002 metais lipome ant prizininkų pakylos, turėjome gerą klubą. Netgi atlyginimai buvo geresni. Žaidėjai tais metais buvo žinomesni. Dukart laimėjome taurę, buvome dukart antri, tada treti. Tuomet vyko ir stovyklos, ir atlyginimai geri buvo.
Vėliau sumažėjo pinigų. Žlugimas atsirado tada, kai buvome pašalinti.
Aš šiandieną nežinau, kodėl tai buvo padaryta. Tada buvo sukurta bet kokia A lyga. Juk tada ir smuko Lietuvos futbolo lygis. Dabar vėl jaučiame pagyvėjimą.
Tada mes degradavome – laikėmės ant subyrėjimo ribos. Tačiau džiaugiuosi ir visų kas padėjo, ir savo darbu, kad išlaikėme „Atlanto“ emblemą ir ji vėl viršūnėje.
Šiandieną gal „Atlantas“ būtų kitoks, tačiau tai jau – istorija.
Antrojoje interviu dalyje V.Lekevičius kalbės apie „Atlanto“ finansus, Europos lygą ir Klaipėdos miesto pagalbą. Be to, jis atskleis ir svarbią K.Sarsanijos kontrakto detalę.
