2012 metų rezultatyviausias Lietuvos A lygos žaidėjas – įmušė rekordinius 35-is įvarčius – vėl užsivilko Kauno klubo marškinėlius. Puolėjas tapo „Stumbro“ ekipos, kuri varžosi LFF I lygoje, nariu.
- Šiemet žaisite Kauno „Stumbro“ komandoje. Kaip ir kodėl čia patekote?, - „Lietuvos rytas“ paklausė A.Rimkevičiaus.
- Kaunas aukščiausioje lygoje jau kurį laiką neturi komandos, o aš norėčiau, kad ji ten būtų. Aš noriu padėti Kauno miestui, o čia pasitaikė ambicingas projektas.
- Tačiau I lygoje žaidžia Kauno „Spyris“, o II lygos Pietų zonoje – F.B.K „Kaunas“, kuriame pats esate žaidęs. Kuo „Stumbras“ geresnis?
Čia buvo daugiau potencialo. Be to, kolektyvas arčiau širdies. Negaliu sakyti, kad kitos komandos blogos, tačiau šis projektas buvo priimtinesnis. Juolab, kad realų kvietimą gavau tik iš „Stumbro“.
Tiesa, dar su Valdu Knyzeliu (F.B.K „Kauno“ komandos vadovas, - Red.) juokais kalbėjome, kad reikėtų sugrįžti. Šiai komandai reikia daugiau metų, kad ji pakiltų aukščiau, o su „Stumbru“ galime ir kitąmet žaisti A lygoje.
- Ar „Stumbro“ pasiūlymas buvo vienintelis prieš sezoną?
- Ne. Susidomėjimą rodė nemažai A lygos komandų. Konkretų pasiūlymą pateikė Marijampolės „Sūduva“, tačiau nepavyko susitarti dėl sąlygų. Esu dar dalyvavęs Izraelio klubo peržiūroje.
- Kelionės po užsienį, Lietuvos elitinės lygos klubai. O dabar – I lygos komanda. Ar tai nėra žingsnis atgal?
- Aš žiūriu į priekį. Tikiuosi, kad su „Stumbru“ greitai žaisime A lygoje. Tada dar nemažai metų galėsiu žaisti aukščiausioje lygoje.
- Vilkėjote Brunėjaus sultonato klubo „Duli Pengiran Muda Mahkota“ marškinėlius. Kodėl sugrįžote?
- Aš atvykau į komandą, kuri praėjusį sezoną Singapūro lygoje užėmė antrąją vietą, tad jai buvo keliami nemažesni tikslai. Bet nutiko taip, kad mes nepatekome net į pirmąjį šešetą. Komanda priklauso princui Al-Muhtadee Bullahui (pirmas kandidatas tapti sultonu, - red.) ir jis nusprendė imtis permainų – atleido visus legionierius, trenerį.
- Klubas priklausė princui, valstybė egzotiška. Ar buvo pasirūpinta prabanga?
- Gyvenimas buvo labai geras. Gražu, šilta, jūra. Sąlygos – idealios: namai su baseinais, treniruoklių salėmis, teniso kortais. Klubas taip pat davė automobilį. „Lamborghini“ už įvarčius nedalino, bet premijos ir atlyginimas buvo geri.
Tačiau viskam trukdė rezultatai. Bet ten gyventi su šeima buvo puiku, todėl tikėjausi likti ilgesniam laikui.
- O koks yra Singapūro čempionatas?
- Jis nėra aukščiausio lygio, bet žaisti sunku. Pirmiausia tai ten labai karšta. Mūsų ir daugelis kitų komandų nebuvo taktiškai pajėgios. Dominavo individualus žaidėjų meistriškumas. Buvo sunku prisitaikyti. Ne viskas pavyko, kaip norėjau. Nebuvo taip, kaip „Šiaulių“ klube, kai saugai žaidė per mane. Čia visi labai kovodavo dėl savo vietos komandoje, todėl buvo keistenybių. Kai kurie žaidėjai gal tyčia kenkdavo kitiems. Nebuvo kolektyvo. Klube, kuriame žaidžiau visi daugiau norėjo vietos aikštėje, o ne siekti rezultatų.
Tai ir pakišo koją.
- Kaip nusigavote iki Brunėjaus sultonato? Žaisti taip toli – drąsus žingsnis.
- Iš tiesų man visus planus sugadino situacija su Edinburgo „Hearts“ klubu. Kai pasirašiau sutartį su komanda, jiems dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų buvo skirta nuobauda – draudimas registruoti žaidėjus.
Aš mėnesį laiko buvau nežinioje. Nes turėjau sutartį, bet ji negaliojo. Vėliau sužinojau, kad žiemą jie manęs tikrai negalės registruoti. O per paskutinę treniruotę patyriau traumą – įplyšo blauzdos raumuo.
Visa tai sujaukė planus. Vėliau tris mėnesius gydžiausi traumą, negalėjau pasinaudoti gerais šansais.
O kodėl išvažiavau į Aziją? Man paskambino, pateikė pasiūlymą. Atlyginimas buvo geras, tad kodėl ne? Taip ir išvažiavau pažiūrėti, kas ten įdomaus. Gal būčiau pramušęs lietuviams kelią į Aziją.
- Per savo karjerą jums teko pabūvoti įvairiose šalyse. Žaidėte Latvijoje, Suomijoje, dvejuose Graikijos klubuose, Singapūro lygoje. Ar save laikote žaidėju-turistu?
- Aš visada mėgau keliauti (juokiasi), bet tai nelėmė fakto, kad aplankiau tiek šalių. Čia pats futbolas taip padarė. Tiesiog gaudavau pasiūlymus ir vykdavau ten, kur geriausios sąlygos.
- Ar pinigai buvo pagrindinis faktorius?
- Pirmiausia futbolininkas žiūri į tai, kaip jam užsidirbti. Lietuvoje pragyventi iš futbolo gali, bet neuždirbsi. Tada stengiesi išvykti į užsienį, kur ir futbolas, ir sąlygos, ir pinigai – kitokie.
- Lietuvoje labiausiai išgarsėjote, kai prieš porą metų žaidėte „Šiaulių“ komandoje ir įmušėte 35-is įvarčius. Tai laikote aukščiausiu karjeros tašku?
- Prisimenu šį faktą, bet nesu iš tų, kurie gyvena prisiminimais ir kalba tik apie tai, ką padarė. Tai maloni istorija. Tai buvo geras sezonas, komanda žaidė per mane ir taip gavosi. Jeigu rekordas išliks ilgiau, bus malonu, tačiau tai nėra kažkoks svarbiausias momentas.
- Esate 31-erių. Kokias viltis puoselėjate futbole?
- Dabar galvoju, kaip laimėti su Kauno „Stumbru“ I lygą. O kas bus vėliau – neaišku. Jeigu gausiu gerą pasiūlymą, gal ir išvažiuosiu kažkur. O gal ir liksiu čia. Šiai dienai esu „Stumbro“ narys.
- Sužaidėte septynis mačus su Lietuvos rinktine. Ar ji – vis dar mintyse?
- Kalbėjau su Lietuvos rinktinės treneriu Igoriu Pankratjevu. Jis man tiesiai šviesiai pasakė, kad jeigu pasirinksiu I lygą, rinktinės durys bus realiai užvertos.
Bet viskas gali pasikeisti, jeigu žaisiu aukštesniame lygyje.
Kol būsiu I lygoje į rinktinę patekti šansų neturiu. Bet dar noras nėra dingęs. Gal dar kada ir užsivilksiu rinktinės marškinėlius.
- Šį sezoną jau esate įmušęs du įvarčius. Abu – į buvusios A lygos ekipos Tauragės „Tauro“ vartus. Pasiekėte savo geriausią formą?
- Ji geresnė. Tai parodė šios rungtynės. Sekėsi gerai išpildyti progas, bet visa komanda žaidė gerai. Jauni „Stumbro“ vaikinai dar turi ką įrodyti, noro. Perspektyvos ekipa turi.
O mačas lengvas nebuvo. Manau, kad I lyga šiemet stipriausia per visą istoriją. Yra bent keturi klubai, kurie nori žaisti A lygoje.
- Jaučiate sentimentus Kaunui?
- Kaunas – mano miestas. Visi sentimentai tik šiam miestui. Mano gražiausi futbolo laikai buvo Kaune. Todėl ir turiu tokį norą žaisti Kauno klube.
- Žaidėte Singapūro lygoje, kuri ne kartą figūravo bylose dėl rungtynių pardavimo, sukčiavimo. Neteko su tuo susidurti?
- Asmeniškai ne. Brunėjaus sultonate apie tai kalbama nebuvo. Gal legionieriams ir galėjo kilti tokių minčių, bet vietiniams – tikrai ne. Pats nesu girdėjęs apie tai.
Pačiame Brunėjaus sultonate įstatymai – labai griežti. Minčių parduoti žaidėjai neturėtų turėti, nes gal kokias rankas paskui nukapotų.
Neseniai skaičiau, kad ten gėjus ir lesbietes akmenimis apmėto. Tokį įstatymą sugalvojo sultonas.
Artūras Rimkevičius
2001 Tauragės „Tauras“
2002-2003 FBK „Kaunas“
2003-2005 Liepojos „Metalurgs“ (Latvija)
2005-2006 „Šilutė“
2006-2007 „Šiauliai“
2007-2009 „Bekentas“
2009-2010 „Atlantis“ (Suomija)
2010-2011 Tripolio „Asteras“ (Graikija)
2011 Pirėjaus „Ethnikos“ (Graikija, išnuomotas)
2011-2013 „Šiauliai“
2013 „Ekranas“
2013 Brunėjaus „Duli Pengiran Muda Mahkota“
Lietuvos rinktinė. 2010 metai. Sužaidė septynis mačus, įmušė tris įvarčius.
