„Jei būčiau nuleidęs rankas, „Ekrano“ jau prieš pusmetį būtų nebelikę“, – susirinkusiems sakė FK „Ekranas“ prezidentas Aušrys Labinas. Tačiau vien klubo vadovų ir žaidėjų pastangų neužtenka, kad „Ekranas“ išliktų. Reikia ir miesto savivaldybės, verslininkų finasinės pagalbos.
Klubo vadovo teigimu, Panevėžiui laikas susirūpinti, nes tuoj mieste neliks sporto. „Turėjom šaunius rankininkus, krepšininkes – o dabar neturim“, – vardino A.Labinas. Ant išlikimo ribos balansuojančio „Ekrano“ klubo prezidentas stebėjosi, kad kuo komandos rezultatai buvo geresni, tuo mažesnė finansinė parama iš miesto biudžeto jai buvo skiriama.
A.Labiną stebina ir miesto valdžios požiūris į „Aukštaitijos“ stadioną. „Prieš trejus metus patys paruošėme stadiono rekonstrukcijos projektą. Reikėtų maždaug 5 milijonų litų sukurti geriausią stadioną Lietuvoje. Tačiau užuot susidomėjusi šiuo projektu, savivaldybė verčiau skiria 50 tūkst. kosmetiniam padažymui“, – apgailestavo klubo vadovas.
Jis priminė, kad Panevėžio stadionas neatitinka tarptautinių standartų, todėl su Europos futbolo grandais „Ekranas“ priverstas žaisti kituose miestuose, ten pinigus palieka ir paskui savo mylimas komandas atvykę užsienio sirgaliai. Ir šiuo metu, kai lietuviai ketina kurti bendrą futbolo lygą su latviais, potencialūs investuotojai pareiškė, kad varžybos iš Panevėžio nebus transliuojamos, nes taip atrodančio stadiono rodyti negalima.
„Ekrano“ komandos vyr.treneris Valdas Dambrauskas priminė, kad net 10 šio klubo žaidėjų kviečiami į Lietuvos jaunimo rinktinę – tai rodo dabartinį komandos lygį. Šiuo metu „Ekrane“ daugiausia žaidžia jauni, perspektyvūs dvidešimtmečiai. Jie negauna didelių algų, kai kurie žaidžia gaudami vos minimalią algą. „Sezonas baigiasi. Bet kuris A lygos klubas mielai pasiimtų 10-12 mūsų žaidėjų. Tai gal geriau išsaugoti tai, ką turim, o ne vėliau bandyti kurti iš naujo?“, – prašė greičiau ištiesti pagalbos ranką miestą reprezentuojančiam futbolo klubui V.Dambrauskas.
FK „Ekranas“ komandos marškinėliais apsivilkęs panevėžietis Seimo narys D.Petrulis paragino miesto vadovus ir viso regiono verslininkus ieškoti būdų pagelbėti rimtų finansinių problemų turinčiam garsiam klubui, šiemet mininčiam gyvavimo 50-metį. Jis priminė, kad „Ekrano“ futbolininkai miestą garsina ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje.
„Rinkodaros specialistai „Ekrano“ klubo ženklą vertina maždaug 1 milijonu litų. Reikia paskatinti regiono verslininkus, kad jie prisidėtų prie šio klubo išlaikymo, galbūt taikyti rėmėjams mokestines lengvatas“, – sakė Seimo narys. Jo teigimu, apie būtinybę padėti „Ekranui“ išlikti jis su įvairiais įtakingais žmonėmis yra kalbėjęs ir Vilniuje.
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius D.Petrulį paragino padėti įtikinti Vyriausybę, Kūno kultūros ir sporto departamentą ir Tautinį olimpinį komitetą pagelbėti Panevėžiui išlaikyti „Cido“ areną, kurioje prieš kelerius metus atidarytas moderniausias Baltijos šalyse dviračių trekas.
„Kiekvienais metais mes už areną koncesininkams mokame daugiau nei po 2 mln. litų. Jei Vyriausybė kasmet dviračių treko išlaikymui skirtų nors po pusę milijono litų, mes galėtume tuos pinigus skirti sportui remti“, – sakė miesto meras.
V.Satkevičius priminė, kad 2011-2013 metais „Aukštaitijos“ stadiono, kuriuo daugiausia ir naudojasi FK „Ekranas“, priežiūrai iš miesto biudžeto skirta 1,1 mln. litų, dar 400 tūkst. litų sumokėta už apšvietimo įrengimą, 50 tūkst. litų – kėdėms įsigyti. „Mes irgi mylim sportą, bet skiriam lėšų tiek, kiek galim“, – paaiškino miesto vadovas.
Tarybos nariui Povilui Vadopalui FK „Ekranas“ prezidento A.Labino paklausus, kokia suma išgelbėtų klubą nuo bankroto, šis sakė nenorįs konkretizuoti. „Ar savivaldybės skirti du šimtai tūkstančių litų išgelbėtų, ar jų užtektų?“, – perklausė vietos politikas. Tuomet A.Labinas paaiškino, kad tiek lėšų klubui išlaikyti neužtektų, tačiau „pinigai pritraukia pinigus“, atsirastų ir daugiau rėmėjų. Tuo pačiu būtų parodytas ir miesto valdžios teigiamas požiūris į sportą.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis prezidentas Sigitas Gailiūnas pastebėjo, kad iš „Ekrano“ komandos gelbėjimo plano buvo padarytas politinis renginys. Jis paragino užuot rengus spaudos konferencijas, išeities ieškoti susirinkus kartu ir tariantis miesto valdžios, šios komandos ir verslininkų atstovams.
