Juolab, kad dėl korupcijos skandalų it „Titanikas“ vis gilyn neria ir pasaulinė futbolo organizacija – FIFA. Vis dėlto, gruodžio 3-iąją Lietuvos futbolo federacija (LFF) duris jau užveriantį sezoną nutarė retušuoti iškilminga metų uždarymo ceremonija, kurioje apie „juodąsias skyles“ ir godas buvo kalbėta mažiausiai.
Trečiadienio vakarą į sostinės Belmonto pramogų ir poilsio centrą traukė didžioji dalis visos šalies futbolo bendruomenės – vyko oficiali Lietuvos futbolo sezono uždarymo ceremonija, kurioje savo prizus ir taures atsiėmė ne tik įvairių pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai, tačiau ir buvo paskelbti geriausieji iš geriausiųjų.
„Tikėjausi, kad akinių nereikės, bet metai daro, – vakarą savo kalba pradėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras. – Noriu padėkoti treneriams už jų nedėkingą darbą, nes pats treniravau ir žinau, ką tai reiškia. Taip pat norėčiau padėkoti žaidėjams už jų pastangas, norą žaisti. Noriu padėkoti ir žiniasklaidai už kritiką – ji reikalinga, kai nėra rezultatų, kai nėra sėkmingų startų. O šiemet jų nebuvo – tai reikia pripažinti. Dėkoju tiems, kurie teisingai kritikavo, o ne drabstėsi purvais. Man ir kitiems vadovams tas drabstymasis jau nebaisus, tačiau jaunimui, tiems futbolininkams, kurie stengėsi aištėje – manau, skaudu. Nors, ačiū ir drabstytojams už tai, kad bent rašė apie futbolą.“
Pripažinęs, kad reikia mąstyti apie ateitį, LFF prezidentas vadovas tikino, kad dar sunkiai tiki, kad jaunimo ekipos turi šansų gerai pasirodyti tarptautinėje arenoje ir tapti gera pamaina nacionalinei komandai.
„Visi žino, kad kai yra stiprūs šalies klubai, tai yra stipri rinktinė. Kai buvau Vokietijoje, jie apie futbolo ateitį kalbėjo paprastai: yra du keliai – arba ieškoti ir treniruoti jaunimą, arba prisivilioti Abramovičių. Manau, reikia eiti pirmuoju keliu ir ugdyti jaunimą“, – konstatavo šiandien J.Kvedaras.
Kaip didžiausią Lietuvos futbolo bėdą jis įvardijo stadionų problemą, kuri spendžiama mažesniuose miestuose, o didmiesčiuose nejuda iš vietos.
„Žinoma, didžiausia bėda – stadionai. Net ir Seimas stovi ant buvusio kadaise stadiono Žvėryne, kuriame aš dar žaidžiau. Nesuprantu, kodėl Šilalė, kiti nedideli miesteliai gali pasistatyti stadionus, o didieji miestai... Aj, viena bėda““, – nelinksmai šnekėjo J.Kvedaras.
Jis taip įsijautė į pasakojimą, kaip buvo gerai Lietuvos futbole anksčiau, kad papasakojo ir dalį savo gyvenimo istoriją.
„Sovietmetyje ir aš turėjau batų bei degtinės fabrikėlį – tai nebuvo paslaptis. Kas tokio bizniuko neturėjo Kaune“, – prisiminė J.Kvedaras.
Po visų lygų komandų apdovanojimų jau vakarėjant buvo praneštos ir pagrindinės metų nominacijos.
2015-ųjų treneriu tapo Vilniaus „Žalgirio“ komandos strategas Valdas Urbonas („Trakai“), perspektyviausiu jaunuoju futbolininku – Davidas Aršakinas („Trakai“), geriausiu Lietuvoje žaidusiu žaidėju – Tomas Radzinevičius (Marijampolės „Sūduva“), o geriausio Metų Lietuvos futbolininko titulas atiteko Danijoje „Aalborg“ ekipoje žaidžiančiam ir rezultatyviausiam ekipos žaidėjui Lukui Spalviui.
Jam atiteko 1000 eurų vertės čekis. Lietuvos futbolininkas specialiai šioms iškilmėms atskrido iš Danijos.
Tačiau ir per sezono uždarymo šventę pašnibždomis buvo kalbėta apie tiek futbolo A lygos bėdas dėl lažybinių skandalų, tiek ir apie viso futbolo „ligas“, kuriomis šiemet Lietuvos sporto šaka numeris „numeris 2“, o gal net jau ir „3“ sirgo dažnai ir su kompilkacijomis.
„Reikia kažką daryti – futbolas labai dabar žemai. Norėčiau, kad anie geri futbolo laikai sugrįžtų“, – lyg rapyra savo pasisakymą nuo scenos visos LFF valdžios akivaizdoje vainikavo ilgametė šalies futbolo gerbėja Drąsuolė.
Lrytas.lt primena garsiausius šių metų šalies futbolo skandalus, po kurių linksniuojamos buvo ne tik žaidėjų pavardės ar klubai, tačiau lygos bei pati valstybė.
„Kruojos“ bėdos
Beveik visą pavasarį ir vasarą akylai buvo stebima Lietuvos futbolo A lygoje žaidžianti vicečempionė Pakruojo „Kruojos“ ekipa. Gegužės mėnesį iš visų LFF vykdomų varžybų diskvalifikuoti keturi „Kruojos“ žaidėjai ir du treneriai iš užsienio, o vienam žaidėjui skirta trumpalaikė diskvalifikacija.
Kai pasigirdo kalbų dėl galimai sutartų rungtynių bei pasiūlyta pasižiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose klubo žaidėjai „netyčia“ leidžia varžovams pelnyti įvarčius, Pakruojo ekipa rugpjūčio 25-ąją oficialiu pranešimu informavo LFF apie pagrindinės bei antrosios komandos pasitraukimą iš Lietuvos A lygos čempionato bei Pirmos lygos pirmenybių.
„Kruojos“ klubo rašte teigiama, jog šį sprendimą, sąlygojo „pasikartojantys kaltinimai dėl galimai nesąžiningų trečiųjų asmenų, su kuriais klubas neturi nieko bendra, lažinimaisi dėl klubo komandų žaidžiamų rungtynių baigties, jų pagrindu LFF atitinkamų organų klubui ir jo komandoms reiškiami įtarimai dėl sąžiningo žaidimo principų pažeidimų, LFF atitinkamų įgaliotų pareigūnų atliekami veiksmai“ ir kita. Klubas taip pat pareiškė, kad „visokeriopai bendradarbiaus su LFF ar kitais tyrimų organais.“
„Kruoja“ šį sezoną Lietuvos čempionate sužaidė 24 rungtynes iš 36, o „Kruoja-2“ pirmos lygos pirmenybėse sužaidė 22 rungtynes iš 34, t.y. daugiau nei pusę varžybų.
„Klaipėdos granitui“ – ne vieta A lygoje
Tik kojas panoręs apšilti „Klaipėdos granito“ klubas tarp pajėgiausių komandų ilgai neužsibuvo. Atsisveikinus su „Kruoja“, LFF paskelbė apie dar vieną smūgį šalies futbolo įvaizdžiui. LFF drausmės komitetas dėl garbingo žaidimo principų pažeidimo spalio 28 dieną diskvalifikavo penkis „Klaipėdos granito“ žaidėjus ir pašalino klubą iš A lygos čempionato.
Tai jau reiškė, kad šiemet A lyga finišavo be dviejų sezoną pradėjusių klubų.
„Atlantas“ pyko ir kovojo
Išmetus iš A lygos „Klaipėdos granitą“, jo taškai nebuvo anuliuoti – tai tapo vis didėjančios priešpriešos tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir LFF priežastimi. Nors pradžioje LFF Drausmės komisija teigė, kad „garnitiečių“ rezultatai privalo būti anuliuoti.
„Atlanto“ atstovai pažadėjo teismų maratoną su Federacija po to, kai lapkričio 13 dieną LFF išplatino Vykdomojo komiteto nuosprendį, kuris paliko galioti dėl sąžiningo žaidimo principų pažeidimų iš Lietuvos pirmenybių pašalinto „Klaipėdos granito“ rezultatus.
Pajūrio ekipai iškilo grėsmė netekti A lygos bronzos medalių, nes kovoje dėl trečiosios vietos „Atlantas“ su Marijampolės „Sūduva“ žengė koją kojon. Galiausiai konfliktą išsprendė patys „Atlanto“ žaidėjai – jie principinėje akistatoje laimėjo prieš „Sūduvą“ 2:1 ir iškovojo bronzą.
Žaidėjas apie žvaigždę: „Durnelis jis yra“
Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai kaip niekad šiemet konfliktavo ir su sirgaliais, ir su žiniasklaida, ir su futbolo žmonėmis, kurie kritikavo nevykusį mūsų geriausiųjų žaidimą. Vieną po kito mačą pralaimintys rinktinės nariai įžvelgdavo kenkėjišką kitų elgesį, o save laikė idealais.
Pirmasis šiemet viešai suspindėjo Arvydas Novikovas, įsižeidęs dėl legendinio Lietuvos futbolininko Valdo Ivanausko pasakytų žodžių.
Tada V.Ivanauskas pareiškė, kad lietuviai neturi šansų mače su Šveicarija ir tai, kad jis buvo paskutinė tikra rinktinės žvaigždė.
„Kaip žmogus gali taip kalbėti? Durnelis jis yra. Jeigu jis žvaigždė... tegul mažiau geria“, – tada riebiai pareiškė A.Novikovas.
Tiesa, po kurio laiko jaunatviškas kraujas nurimo ir futbolininkas viešai atsiprašė V.Ivanausko. Tas pats A.Novikovas dar kartą sužibėjo po mačo su San Marinu, kurį lietuviai Vilniuje laimėjo tik paskutinėmis akimirkomis 2:1.
Tada sirgaliai pradėjo skanduoti „kiek dar galime būti lochais..“ ir „ar jums negėda?“.
„Mes žaidžiame dėl savęs“, – tėškė 24-erių metų žaidėjas.
Vėliau jis ir vėl atsiprašinėjo ir teisinosi, kad norėjo pasakyti visai ką kita – tai, kad žaidėjams norisi mėgautis futbolu, o žaidžia jie dėl Lietuvos.
Giedriaus Arlauskio siūlymai
Be kitų rinktinės narių riebių komentarų socialiniuose tinkluose dėl beviltiško nacionalinės ekipos žaidimo, kantrybės taurę galiausiai perpildė geriausias 2014-ųjų Lietuvos futbolininkas Giedrius Arlauskis, spaudos konferenciją bandęs paversti į bokso ringą, kuriame šou sumetimais varžovai suremia ne galvas, negu futbolo kamuolį.
Prieš akistatą su Anglija, iš pradžių pradėjęs apsidžodžiavimą su žurnalistais ir pareiškęs, kad apie rinktinę reikia rašyti tik gerai, vienam iš žurnalistų jis pasiūlė parodyti, kaip šis moka spirti kamuolį.
„Tu čia man? Jei man, tai sakyk į akis. Išeik ir paspirk kamuolį, pažiūrėsime, ką tu sugebi“, – pyko vartininkas į komentarą, jog futbolininkai kol kas geriau šneka apie Lietuvą, nei aikštėje gina šalies garbę.
Po paskutinio pralaimėjimo atrankoje Anglijai 0:3, G.Arlauskis, nors ir gelbėjęs rinktinę nuo dar kelių įvarčių, bet vieną jų įsimušęs pats, pro žiniasklaidą praėjo užrietęs nosį.
Rinktinės treneris: „Viso gero“
Po 2016-ųjų Europos čempionato atrankos turnyro paskutiniojo mačo ir pralaimėjimo Anglijai 0:3, tris mėnesius iš Lietuvos rinktinės stratego posto trauktis prašomas Igoris Pankratjevas galiausiai tai padarė. Tačiau ne itin protingai ir gražiai – prieš Lietuvos ir Anglijos žiniasklaidą specialistas sužibėjo neprotingu elgesiu.
„Atsiprašysiu iš karto. Yra pradžia ir yra pabaiga, baigėsi atrankos ciklas, baigėsi ir mano, kaip trenerio, darbas rinktinėje. Atsistatydinu. Ir noriu pasakyti – viso gero“, – tepasakė 51 metų kaunietis, vadovavęs rinktinei nuo 2013-ųjų rugsėjo, kai peršoko iš asistento kėdės vietoj vengro Csabos Laszlo.
Jis nepanoro bendrauti su žiniasklaida, privertęs gėdingai jaustis dėl Lietuvos futbolo ne tik savam kieme, bet ir prieš visą pasaulį.
Anglijos žiniasklaida Lietuvoje pamatė užtektinai – nuo verktinos būklės stadiono, iki I.Pankratjevo nemokėjimo bendrauti.
Vadovaujant I.Pankratjevui Lietuvos komanda sužaidė 21 kontrolines ir oficialias rungtynes. Per jas buvo pasiektos 5 pergalės (prieš Latviją, Suomiją, Estiją ir dvi prieš San Mariną), 5 rungtynės baigėsi lygiosiomis, o 11 mačų pralaimėta.
I.Pankratjevo treniruojami futbolininkai įmušė 14 įvarčių, bet praleido 31.
Šių metų Lietuvos futbolo apdovanojimai.
2015 m. geriausias Lietuvos pirmenybių treneris: Valdas Urbonas („Trakai“).
2015 m. perspektyviausias Lietuvoje žaidžiantis jaunasis futbolininkas: Davidas Aršakianas („Trakai“).
2015 m. geriausias Lietuvoje žaidžiantis futbolininkas: Tomas Radzinevičius (Marijampolės „Sūduva“).
2015 metų geriausias Lietuvos futbolininkas: Lukas Spalvis „Aalborg“, Danija).
2015 m. A lyga:
I vieta: Vilniaus „Žalgiris“
II vieta: „Trakai
III vieta: Klaipėdos „Atlantas“
Rezultatyviausias žaidėjas (28 įvarčiai): Tomas Radzinevičius (Marijampolės „Sūduva“)
Korektiškiausia komanda: „Trakai“
Gražiausias sezono įvartis: Andro Švrljuga (Vilniaus „Žalgiris“)
2015 m. Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionatas:
I vieta: Šiaulių „Gintra-Universitetas“
II vieta: Kauno „LSU-Žara“
III vieta: Vilniaus MFA „Žalgiris“
Perspektyviausia žaidėja: Vaida Aliukonytė (Vilniaus MFA „Žalgiris).
Geriausia vartininkė:Greta Kaselytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“).
Geriausia gynėja: Ugnė Šmitaitė (Kauno „LSU-Žara“).
Geriausia saugė: Dovilė Gailevičiūtė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“).
Geriausia puolėja: Liucija Vaitukaitytė (Kauno „LSU-Žara“).
Rezultatyviausia žaidėja (24 įvarčiai): Sonata Vanagaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“).
Geriausia žaidėja: Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“).
2015 m. Lietuvos senjorų (35 m. ir vyresnių) pirmenybės:
I vieta: Kauno „Virpstas“
II vieta: Vilniaus „Prelegentai“
III vieta: Šiaulių „Tigras“
2015 m. Lietuvos senjorų (50 metų ir vyresnių) mažojo futbolo pirmenybės:
I vieta: „Kaunas“
II vieta: „Šiauliai“
III vieta: Vilniaus FK „Seimas“
2015 m. Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybės:
I vieta: Jonvos „Lietava“
II vieta: Vilniaus „Žalgiris B“
III vieta: Gargždų „Banga“
Korektiškiausia komanda: Vilniaus „Žalgiris B“
Rezultatyviausias žaidėjas (30): Laurynas Stonkus (Jonvos „Lietava“)
