Smūgį atmušė pempė
Šiemet Brazilijos futbolo čempionate Portu Alegrio „Gremio“ ekipą nuo pralaimėjimo išgelbėjo pempė.
Rio de Žaneire vykusių rungtynių su „Botafogo“ 87–ąją min., esant rezultatui 1:1, šeimininkų komanda surengė greitą ataką. Stipriai iš krašto spirtas kamuolys aukšta trajektorija lėkė visiškai be priežiūros likusiam puolėjui Fabio.
Įvartis jau atrodė neišvengiamas. Fabio užsimojo pergalingam smūgiui, bet nesulaukė kamuolio, kuris atsitrenkė į žemai virš futbolo aikštės skridusią pempę.
Kamuolys nesužeidė paukščio. „Botafogo“ žaidėjas Ademilsonas skundėsi: „Tas paukštis iš mūsų pavogė pergalę. Gavusi kamuoliu pempė krito ant vejos, kelis kartus persivertė, po to pasipurtė ir nuskrido virš tribūnų“.
Fabio krimtosi: „Tai turėjo būti tikras įvartis“.
„Gremio“ aistruoliai skandavo: „Quero, quero“. Taip braziliškai vadinama pempių rūšis, kurios atstovė lemtingai pakeitė kamuolio skrydžio kryptį.
Apie šį mačą pasakojęs brazilų radijo reporteris stebėjosi: „Pasirodo, mūsų šalyje ir paukščiai domisi futbolu. Tokia pempė neabejotinai priklauso „Gremio“ sirgaliams“.
Po sapno – pirkinys
Prancūzų futbolo savaitraščiui „France Football“ daug metų vadovavęs Maxas Urbini savo knygoje, paskirtoje pasaulio futbolo keistenybėms ir keistuoliams, aprašo unikalią istoriją, nutikusią 1948 metais Brazilijoje.
Rio de Žaneiro „Botafogo“ klubo atsarginis žaidėjas Macae vieną naktį susapnavo, kad jo ekipa tapo valstijos čempione, padedama mažyčio šuniuko, kurio kailio balta ir juoda spalvos sutapo su tradicinėmis „Botafogo“ komandos spalvomis.
Macae nutarė, kad toks sapnas gali būti reikšmingas, ir anksti rytą nuskubėjo į turgų. Ten futbolininkas įsigijo margą – juodą ir baltą šuniuką, kurį pardavėjas prašė vadinti Biriba.
Gyvūnas buvo švelnus bei paklusnus. Jis visur sekiojo paskui Macae. Kai žaidė „Botafogo“ bei „Madureira“, Macae sėdėjo ant atsarginių suolo, o prie jo kojų gulėjo Biriba.
„Madureira“ klubui esant priekyje 2:1, Biriba užsinorėjo įbėgti į aikštę. Jis keletą sekundžių lakstė prie šoninės linijos, ir būtent tada „Botafogo“ išlygino rezultatą.
Trumpai pasimankštinęs Biriba vėl įsitaisė prie Macae kojų.
Antrame kėlinyje šuniukas vėl nulėkė prie aikštės krašto. Tuo metu „Botafogo“ įšovė trečią įvartį ir išplėšė pergalę 3:2. Tada Macae patikėjo, kad šuo iš tikrųjų padės „Botafogo“ tapti čempionu.
Po savaitės „Botafogo“ žaidė principinį mačą su „Flamengo“.
30–ąją min. „Flamengo“ klubas pirmavo 3:1, o Biriba ramiai snaudė prie šeimininko kojų. Suprasdamas, kad dvikova rutuliojasi bloga linkme, Macae paragino šunį: „Bėk aikštėn“.
Biriba nubėgo, ir „Botafogo“ įmušė. Po to šuniukas įlėkė į aikštę dar kelis kartus, ir Macae atstovaujama komanda laimėjo 5:3.
„Botafogo“ prezidentas Carlito Roje ir treneris Zeze Moreira buvo tiesiog apstulbinti: „Šventoji madona, tas Macae šuo padeda mums mušti įvarčius“.
Šuniui mokėjo atlyginimą
Biribai ir jo šeimininkui prasidėjo puikus gyvenimas. Atsarginio žaidėjo Macae uždarbis pakilo iki komandos lyderių algos.
Futbolininko stebuklingam šuniui kas mėnesį „Botafogo“ vadovai mokėdavo po 10 tūkst. kruzeirų, dovanojo puošnų antkaklį su auksiniu pakabuku, kuriame buvo išgraviruota: „Biriba“.
„Botafogo“ skynė pergales, o Biriba visuomet būdavo prie atsarginių suolo.
Kai ekipa fotografavosi, šuniukas atsidurdavo pirmoje eilėje. Jo atvaizdas papuošdavo į rungtynes kviečiančius skelbimus, kai „Botafogo“ žaisdavo namie.
Biribą vesdavo net į pokylius.
Tikslas buvo pasiektas – „Botafogo“ 1948 metais pirmą kartą tapo Rio de Žaneiro valstijos čempionu.
Kitais metais Macae gavo palikimą – nedidelę fermą atokioje Brazilijos provincijoje.
Futbolininkas išvyko ten kartu su savo šunimi Biriba ir nutolo nuo futbolo, o „Botafogo“ niekuomet nebepakartojo tokio sėkmingo sezono.
Katė „Žalgirio“ stadione
Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komanda neturėjo savo Biribos, bet 1970 metais kiekvienose rungtynėse painiodavosi raina katė.
Sirgaliai katę atnešdavo į stadioną ir antrojo kėlinio viduryje iš rytų tribūnos paleisdavo bėgti skersai aikštės. Lydima tribūnų juoko ir švilpesio katė skuosdavo kaip pašėlusi.
1970 m. rudenį svarbiose rungtynėse su Kijevo SKA rezultatas ilgai buvo 1:1. Žiūrovai nekantraudami reikalavo įvarčio, žalgiriečiai stengėsi, bet veltui.
Tada skersai aikštės nuskuodė katė, ir viskas pasikeitė. „Žalgiris“ šventė puikią pergalę 4:1.
Vėliau katė kažkur pradingo, ir 1971 metais žalgiriečiai iškrito iš SSRS čempionato 1–osios lygos.
„Arsenal“ palaikė labradoras
2001 metų geriausio Londono „Arsenal“ aistruolio vardas atiteko Gibsonui – labradorų veislės šuniui, kuris atvesdavo į rungtynes savo aklą šeimininką Wayne'ą Busbridge'ą.
„Mano šuniukas serga už „Arsenal“ futbolininkus, piktai urzgia, kai pralaimi, loja, kai jie įmuša įvartį ir stadionas triumfuoja“, – pasakojo W.Busbridge'as.
Gibsonas ir jo šeimininkas apdovanoti mobiliuoju telefonu.
Talismanai – įvairiausi
Įvairios futbolo komandos turi savo gyvą talismaną.
Prancūzijos rinktinė – gaidį, vokiečių „Koln“ ekipa – ožį, Kuveito rinktinė – kupranugarį, ispanų „Rayo Vallecano“ komanda – širšę, Anglijos „Wolverhampton Wanderers“ – vilką, Prahos „Bohemians“ Čekijoje – kengūrą.
Afrikos šalių nacionalinės ekipos mėgsta tapatinti save su plėšrūnais.
Kamerūno futbolo rinktinė yra vadinama „nesutramdomaisiais liūtais“, Nigerijos – „nenugalimaisiais arais“, Senegalo – vien „liūtais“, o Kongo – „drąsiaisiais leopardais“.
Dramblys susprogdino kamuolį
Kartais žvėrys paįvairina sezono atidarymo iškilmes.
Štai į Štutgarto stadioną iš cirko buvo pakviestas dramblys Sandy, kad prieš „Stuttgart“ ir Miuncheno „Bayern“ komandų rungtynes spirtų pirmą smūgį.
Bet išėjo ne visai taip, kaip norėjo šventės rengėjai. Sandy užmynė ant kamuolio ir jį susprogdino.
