„Toks lygis“
Prie šoninės linijos mindžikuojantis, nuolat treningus vilkintis ir nekalbus Igoris Pankratjevas susilaukė nemažai kritikos iš Lietuvos rinktinės sirgalių, kai nacionalinė komanda kovėsi atrankoje į 2016 metų Europos čempionatą.
Tuomet niūrią atranką Vilniuje užbaigė pralaimėjimas Anglijos nacionalinei komandai rezultatu 0:3 ir vos pusę minutės užtrukusi spaudos konferencija. „Viso gero“, – ištarė buvęs komandos vairininkas ir paliko apstulbusių žurnalistų pilną spaudos konferencijų salę.
Komandos vairą perėmus vienam geriausių rinktinės puolėjų (10 įvarčių per 56 rungtynes) Edgarui Jankauskui, daug kam sužibo viltis, kad gal autoritetą persirengimo kambaryje turinčiam, naujovių nebijančiam ir profesionalų trenerių štabą subūrusiam vilniečiui pavyks nuveikti kažką daugiau nei jo pirmtakams.
Tik paskutinėmis rungtynių minutėmis išleistos pergalės namuose prieš Slovėniją ir išvykoje prieš Škotiją bei galingas rinktinės vyrų žaidimas atrankos į 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą pradžioje įrodė, kad komanda potencialo turi nemažai.
Tačiau nuo atrankos ciklo pradžios prabėgus vos pusantro mėnesio, rinktinės mechanizmo krumpliaračiai pradėjo strigti – nors rungtynėse su Malta LFF stadione susirinkusiems žiūrovams ir padovanota pergalė rezultatu 2:0, tačiau sirgalių nervus aikštės šeimininkai tampė net iki 76 minutės.
Viltys nuolat matyti konkurencingą rinktinę daug kam it vėjo papūstas kortų namelis griuvo lapkričio viduryje Trnavoje, kai jau pirmoje rungtynių pusėje reikalus išsprendę slovakai privertė sugrįžti į skaudžią realybę – itin šaltas dušas rezultatu 0:4.
Nieko priešpastatyti lietuviai nesugebėjo ir po žiemos: kovo pabaigoje draugiškose rungtynėse 0:3 pralaimėta čekams, o vos už keturių dienų išvyka į Vemblio stadioną baigėsi taip pat be lietuvių įvarčių – 0:2.
Prasidėjus antrajam atrankos ratui pavyko šiek tiek pritildyti rinktinės kritikus, kai jau per teisėjo pridėtą laiką Vilniuje buvo nutraukta ilgiau nei pusmetį besitęsusi įvarčių tyla. Arvydas Novikovas rungtynėse su Slovakija sušvelnino rezultatą 1:2 ir bendras Lietuvos rinktinės įvarčių santykis per keturias rungtynes tapo 1:11.
Nors ir neturint džiuginančių rezultatų, tačiau regint gražų ir kokybišką rinktinės žaidimą, daug kam kilo mintis, kad ši atranka dar nėra visiškai prarasta.
Bent jau iki rudens, kai į Vilnių sugūžėjo tūkstantinė „Tartano armija“. Itin aktyviai vos ne savaitę Lietuvos sostinėje viešėjusių škotų palaikomi svečiai it volu pervažiavo mūsiškius 0:3 ir palaidojo bet kokias viltis išvysti kitąmet Rusijos stadionuose plazdančią Lietuvos trispalvę. Vos už trijų dienų sirgalių laukė dar vienas smūgis – visiškai pakrikusią ir beveidę rinktinę namuose išdarkė slovėnai – 0:4.
Po to – išvyka į Maltą. „Lygiosios būtų patenkinamas rezultatas“, – dar prieš ją teigė komandos vairininkas. Kaip tarė, taip ir padarė – iš mažos Viduržemio jūros salos išsivežtas taškas (1:1) ir prisiminta dar ankstesnė E. Jankausko citata „toks lygis“. Jis, kaip ir jo pirmtakas I.Pankratjevas, atranką užbaigė rungtynėmis su Anglija. Tiesa, ne stipriausios sudėties svečių komanda neparodė kažko stebuklingo – iš Vilniaus išsivežė vos vieną įvartį.
Nors po dar vieno pralaimėjimo šįkart niekas trenerio galvos nereikalavo, tačiau, žiūrint statistiškai, realybė yra dar prastesnė nei prieš dvejus metus – atrankoje sukrapštyti vos 6 taškai, arba – keturiais mažiau nei komandai vadovaujant jo pirmtakui I.Pankratjevui.
Blogiau buvo vos dukart
Bandymas žaisti atakuojantį futbolą, kuo ilgiau kontroliuoti kamuolį, neužsidarymas gynyboje, nepaisant to, kas yra priešininkas, nors kartais ir nudžiugindavo, tačiau kitais atvejais visiškai netiko ir baigdavosi itin skaudžiai.
Taip galima apibendrinti E.Jankausko į rinktinę bandytas prilipdyti naujoves. O F grupėje užimta priešpaskutinė penktoji vieta bado akis – mažiau taškų per 10 grupėje žaistų rungtynių lietuviai dar niekada nebuvo surinkę.
Blogiau mūsiškiams baigėsi tik atranka į 2012 metų Europos čempionatą (5 taškai per 8 rungtynes) ir bandymas prasimušti į 2002 metų pasaulio čempionatą, kai buvo sukrapštyti vos 2 taškai per 8 rungtynes.
Tiesa, čia reikia atkreipti dėmesį, kad dėl skirtingo atrankų formato rinktinė ne visada per vieną atrankos ciklą sužaisdavo 10 rungtynių. Lietuvos futbolą reprezentuojanti komanda ne kartą sužaidė ir 8, ir 12 rungtynių, tad norint geriau įvertinti lietuvių pasirodymą atrankoje, reikėtų žvelgti, kiek vidutiniškai taškų per vienerias rungtynes jie surinko.
Tokio prasto rezultato ištikimiausi Lietuvos rinktinės sirgaliai nematė nuo fiasko atrankoje į 2002 metų pasaulio čempionatą. Dar prastesnis rezultatas „pasiektas“ pirmoje lietuvių atrankoje į labiausiai prestižinį futbolo turnyrą pasaulyje – kovoje dėl vietos 1994 metų turnyre neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės rinktinė per 12 rungtynių surinko 7 taškus.
Tuomet tarptautinėje arenoje dar nepatyrusią komandą baudė varžovų snaiperiai – lietuviai praleido net 21 įvartį, kas yra visų dalyvautų atrankų antirekordas.
Vertinant praleistus įvarčius per vienerias rungtynes, blogiausiai rinktinė atrodė siekdama kelialapio į 2002 metų pasaulio pirmenybes – 2,5 įvarčio. Tuomet komandai vadovavus Stasiui Stankui, o vėliau – Juliui Kvedarui, per pirmąsias trejas rungtynes nebuvo iškovotas nei taškas, o bendras įvarčių santykis tapo net 1:11.
Rinktinės vairą perėmus Benjaminui Zelkevičiui, po lygiųjų su Italija ir Vengrija buvo bent kažkiek išgelbėta nacionalinės komandos garbė (per 8 rungtynes – 3:20). E. Jankausko komanda akmenine gynyba taip pat negali pasigirti – per rungtynes vidutiniškai praleista ne ką mažiau – po 2 įvarčius.
Kai gynyba nėra itin patikima, kartais gelbsti puolimas, tačiau ne šįkart. Kalbant apie sekmadienį pasibaigusią atranką, E.Jankausko propaguotas puolimas strigo varžovų gynybos gniaužtuose – per rungtynes vidutiniškai pelnyta 0,7 įvarčio. Blogiau rinktinės puolimas atrodė tik triskart.
Atmetant tą siaubingą rinktinei, trenerių pasikeitimų pilną laikotarpį atrankoje į 2002 m. pasaulio čempionatą bei vertinant pelnytų ir praleistų įvarčių santykį, Vilniuje dangus visą sekmadienį turbūt verkė ne šiaip sau – tokios prastos atrankos pagal šį rodiklį dar neturėjome.
Tad kol kitos šalys į priekį šuoliuoja keturmyliais žingsniais, mes, panašu, trypčiojame vietoje. Ir nors E. Jankausko pamažu vėl įskiepija rinktinės vyrų aistrą futbolui bei bando rinktinę paversti itin patrauklų, atakuojantį futbolą demonstruojančia komanda, tenka dar vieną atranką įvertinti kaip nepavykusią.
Dabar laukia atranka į 2020 metų Europos futbolo čempionatą, tad belieka viltis, kad rinktinės strategas bei federacija pamatė didžiausius rinktinės bei šalies futbolo sopulius ir po dvejų metų neteks kalbėti apie dar vieną itin nepavykusią atranką.
