Daugiau nei dvidešimt metų trunkanti puolėjo karjera, dešimtis klubų, vienas įvartis ir apvalus nulis rezultatyvių perdavimų. Skamba neįtikėtinai? Tačiau tai yra tiesa.
Puolėjo pozicijoje žaidęs brazilas Carlosas Henrique Raposo per ilgą karjerą buvo daugybės klubų, iš kurių keletas ir gerai žinomų, narys, tačiau sužaidė labai mažai rungtynių, o tiksliau – net ir nenorėjo jų žaisti. Tam, kad nebūtų išleistas į aikštę jis imdavosi neįtikėtinų gudrybių.
Kartą C.H.Raposo norėdamas išvengti žaidimo, kai trenerio buvo pasiųstas apšilinėti į aikštę, susimušė su priešininkų komandos sirgaliais ir taip buvo diskvalifikuotas.
Dažnai suprasdamas, kad jo sportinė forma yra tragiška, brazilas tiesiog imituodavo sužeidimus, pasinaudodamas to meto neišsivysčiusia klubų medicina.
Kodėl prastai atrodantis, o tiksliau oficialiose rungtynėse beveik visiškai nepasirodantis futbolininkas vis dar traukė klubų dėmesį? Čia slypi dar viena gudri priežastis.
Brazilas daug bendravo ir tapo artimu draugu to meto futbolo žvaigždėms tokioms kaip Carlosui Alberto Torresas, Ricardo Rocha ir Renato Gaucho. Taip jis sau kūrėsi savotišką tinklą, kad palikęs savąjį klubą galėtų gauti geras rekomendacijas ir persikelti į kitą komandą.
Gudriai neapdairius klubus C.H.Raposo apgaudinėjo ir prisidengdamas tokią pačią pavardę turinčiu futbolininku. Jis teigdavo, kad žaidė Argentinos klubuose „Talleres de Cordoba“ ir „Independiente“ bei buvo komandos dalimi, kuri 1984-aisiais laimėjo „Copa Libertadores“ ir „Tarpžemyninio turnyro“ taures. Jis pristatinėjo save kaip Carlosą Enrique, argentinietį, kuris iš tikrųjų žaidė tuomet čempione tapusioje komandoje.
Su dideliu įgūdžių trūkumu, kuriuos jam buvo gėda atskleisti, futbolininko apgaulių pagrindas dažniausiai buvo trumpos sutarties pasirašymas su pasiteisinimu, kad naujoje aplinkoje jam reikia laiko prisitaikyti, atgauti fizinę formą, o tuomet jis jau galėsiąs žaisti pilnu pajėgumu.
Kuomet reikėdavo treniruotis su kitais žaidėjais, jis imituodavo skausmus kojose teigdamas, kad turi atlikti reabilitaciją.
Gudriai puolėjas išsisuko, kuomet tapo vienu Prancūzijos antros lygos klubo nariu ir jam teko pasirodyti prieš sirgalius atviroje treniruotėje. Nenorėdamas susimauti, jis tiesiog ėmė spardyti kamuolius į publiką kaip dovaną, taip prisidengdamas savo dosnumu.
1973 metais prasidėjusią ir ilgai trukusią karjerą jis baigė ramiai. Niekada nevedė komandų į priekį, nedžiugino sirgalių įvarčiais, tačiau panašu, kad jam to ir nereikėjo.
Dabar C.H.Raposo įvardijamas, kaip didžiausias melagis futbolo istorijoje. 2015 metų lapkričio mėnesį jis net pasirašė kontraktą su Jungtinės Karalystės prodiuserių kompanija „Nods & Volleys Entertainment Limited", kuri apie jo istoriją panoro sukurti filmą.
Vienintelis futbolininko karjeros įvartis:
