Jeigu Lietuvos futbolo rinktinė atvyktų į pasaulio benamių čempionatą, jame nesijaustų svetima. Nors tai skamba šiurkščiai, lietuviai tarsi benamiai tik laukia kvietimų iš kitų šalių.
„Labai norėtume žaisti savo aikštėje, bet daug varžovų prarandame, nes neturime kur pasikviesti.
Geresnės aikštės Lietuvoje už LFF stadioną Vilniuje nėra, bet niekas nenori žaisti ant dirbtinės dangos“, – paklaustas apie rungtynių namuose stygių kalbėjo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas.
Dėl dangos – užburtas ratas
Nuo tada, kai bankrutavus Vilniaus „Vėtros“ klubui Lietuvos futbolo federacija (LFF) perėmė klubo stadioną, rinktinė beveik neužklysta į kitus miestus.
Nors kontrolinių rungtynių vietai FIFA nekelia labai aukštų reikalavimų, futbolo valdininkai renkasi jiems patogiausią variantą – stadioną, priklausantį federacijai.
Bet tai trukdo prisikvieti varžovų namų rungtynėms, nes aikštėje paklota dirbtinė danga.
Vis dėlto alternatyva yra: Marijampolės „Arvi“ stadionas turi tą pačią trečiąją UEFA kategoriją kaip dabartiniai rinktinės namai.
Suvalkijoje rinktinė yra sužaidusi tik ketverias oficialias rungtynes, o pastarąjį kartą – 2013 metų rugsėjį.
Stadionai Šiauliuose, Alytuje ir Kaune taip pat turi UEFA kategoriją, tačiau žemesnę – antrąją.
Jeigu S.Dariaus ir S.Girėno stadionas Kaune sulauks planuojamos rekonstrukcijos, šalies futbolo meka turėtų tapti Kaunas – UEFA ketvirtosios kategorijos stadiono Lietuva dar neturi.
Federacija nenori išlaidauti
Labai norint varžovus, vengiančius dirbtinės vejos, galima privilioti žaisti rungtynes kituose šalies miestuose.
Bet tai LFF nebūtų naudinga finansiškai.
Nuomos paketo, sudaryto iš treniruočių ir rungtynių, kaina gali siekti 3000 eurų dienai. Nors įprastinis vienų rungtynių įkainis kai kuriuose stadionuose nesiekia 500 eurų, jų atstovai pripažino, kad vien tarptautinių rungtynių faktas kainą automatiškai kilstelėtų.
Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas iš savo patirties žino, kad žaisti išvykoje gali būti netgi pigiau: „Kartais komandos, kurios kviečia žaisti kontrolinių rungtynių, suteikia nemokamą maitinimą, viešbučius.“
Tačiau tokių dovanų nebūna daug – vien per praėjusį atrankos ciklą praleistos mažiausiai keturios galimybės žaisti kontrolines rungtynes.
A.Liubinskas teigė, kad jam vadovaujant 2003–2008 m. rinktinė žaisdavo daugiau kontrolinių rungtynių, bet tuomečiai LFF vadovai į tai žiūrėdavo skeptiškai.
„Tai, kad rinktinė šiemet sužais dvylika rungtynių, tik į naudą. Kai aš buvau treneris, Julius Kvedaras ir Liutauras Varanavičius priekaištaudavo, kad priimu visus kvietimus žaisti.
O kaip kitaip komandą paruošti? Kad komanda susižaistų, reikia 7–8 rungtynių“, – sakė A.Liubinskas.
Estai – geidžiami varžovai
Estijos rinktinė FIFA reitinge užima 86-ąją vietą ne todėl, kad rinktinės rezultatai oficialiose rungtynėse būtų daug geresni nei Lietuvos.
Tačiau Estijos futbolininkai patirtį kaupia rungtyniaudami net Karibų jūros salose ar Okeanijoje. Net plačiai keliaudami po pasaulį estai nuo 2011 metų savo žiūrovų akivaizdoje surengė 17 kontrolinių mačų.
Kai beveik prieš septynerius metus Lietuva namuose 3:0 sutriuškino Armėniją, rungtynės vyko S.Dariaus ir S.Girėno stadione Kaune.
Tada komandą treniravo Raimondas Žutautas, o įvarčius mušė Arūnas Klimavičius, Edgaras Česnauskis ir Ričardas Beniušis. Iš šios trijulės profesionalo karjerą tęsia tik A.Klimavičius.
Dabartinis rinktinės kapitonas Fiodoras Černychas tuomet dar nebuvo debiutavęs šalies rinktinėje, o Londono „Arsenal“ ir Armėnijos rinktinės žvaigždė Henrikas Mchitarianas buvo vos spėjęs apšilti kojas Donecko „Šachtar“ klube.
