Nors Rusijos rinktinė dar prieš trečiąjį turą užsitikrino kelialapį į atkrintamąsias varžybas, daliai šalies žiniasklaidos šis pralaimėjimas buvo lyg kelio pabaigos ženklas. Tačiau du didžiausi Rusijos sporto dienraščiai bandė įtikinti skaitytojus, jog beviltiškas žaidimas buvo gudraus plano dalis.
„Mes pralaimėjome mūšį, bet ne karą“, - nenukabino nosies dienraštis „Moskovskij komsomolec“, straipsnį apie rungtynes pavadinęs „Nemirtinas įkandimas“.
„Rusijos futbolo rinktinė, gavusi nuo Urugvajaus komandos tris skaudžius antausius, su pasaulio čempionatu neatsisveikina. Antroji vieta grupėje – faktas. Taip, rungtynės Samaroje buvo sudėtingos. Galbūt karštis padėjo pirmiesiems pasaulio čempionams, galbūt Rusijos komanda jau kryptingai rengiasi aštuntfinaliui ir nesiblaško kitoms mintims. Yra ir gera naujiena – aštuntfinalyje mūsų komanda žais jai labiau įprastame „Lužnikų“ stadione“, - rašė „Moskovskij komsomolec“.
Kita vertus, šis dienraštis, nujausdamas, kad ir aštuntfinalyje gali atsitikti kažkas panašaus, kaip per rungtynes su Urugvajumi, tvirtino, jog nepaisant turnyro baigties, Rusijos rinktinė verta pagyrimo: „Stanislavas Čerčesovas, pirmą kartą istorijoje nuvedęs Rusijos rinktinę į pasaulio čempionato atkrintmąsias varžybas, jau įvykdė minimalią užduotį. Sirgaliai norėti daugiau gali, bet reikalauti – ne. S.Čerčesovas patvirtino, kad Rusijos futbolo sąjunga paskirdama jį treneriu nesuklydo. Racionalus treneris iš komandos išspaudė, ko gero, net daugiau, negu buvo galima tikėtis“.
Tuo tarpu abu didžiausi šalies sporto dienraščiai bandė pavaizduoti, kad prastas žaidimas paskutinėse grupės rungtynėse ir triuškinamas pralaimėjimas Urugvajui buvo vos ne suplanuoti.
„Rusai padarė daug, kad pralaimėtų Urugvajui, ir patyrė pelnytą pralaimėjimą. Tai mums naudinga, - rašė „Sovetskij sport“. – Mūsų treneris S.Čerčesovas neleido į aikštę kelių lyderių, tarp jų – Aleksandro Golovino, kuris jau turi geltoną kortelę. Viskas aišku – dar viena, ir aštuntfinalyje liktumėm be didžiausios žvaigždės. Aišku, kad rungtynės su Urugvajumi mums buvo lyg draugiškos. Juo labiau kad po šio pralaimėjimo rinktinė aštuntfinalio rungtynes žais „Lužnikų“ stadione, iki kurio labai arti nuo treniruočių bazės Novogorske. Rungtynės vyks liepos 1 dieną.
Pergalės atveju būtų reikėję važiuoti į Sočį ir žaisti jau birželio 30 dieną. Atimta viena pasirengimo diena, kelionė, tvankumas ir karštis“.
„Ramiai. Rusija pradėjo šias rungtynes suprasdama, kad tikriausiai pralaimės. Tai nelabai malonu, bet paaiškinama. Mūsų komandoje yra trys žaidėjai, kurie šiame čempionate lemia skirtumą: A.Golovinas, Mario Fernandesas ir Denisas Čeryševas. Du iš jų liko ant suolo. Kokie gali būti klausimai, jei mes patys save susilpninome?
Tikimės ir tikime, kad aštuntfinalyje komanda žais kitaip!“ – pakelti sirgalių dvasią bandė kitas sporto dienraštis „Sport Ekspress“.
Nemažai rusų pasipiktino rungtynes rodžiusios valstybinės televizijos komentatoriais. Kuo jie neįtiko žiūrovams, trumpai išdėstė dienraštis „Kommersant“: „Tiesa, visi suprantame, kad mūsų rinktinę reikia palaikyti net blogiausiomis akimirkomis. Bet 88-ąją minutę atsiliekant 0:2 ir žaidžiant be pašalinto futbolininko leptelėti kažką panašaus į „Neabejojame, vienas įvartis – ir Urugvajus supanikuos“ – mažų mažiausiai keista. Ir netgi kvaila. Objektyvi kritika dar niekam nepakenkė, nereikia paversti rungtynių cirku. Jis mūsų televizijoje ir taip prasideda iškart po rungtynių“.
