Pasaulio čempionatas padovanojo nemažai staigmenų, o viena didžiausių turnyro sensacijų tapo būtent Rusija, kuri visiškai nurašyta prieš jo startą, jau ruošiasi kovai su kroatais ketvirtfinalyje. Aštuntfinalyje, visų nuostabai, ji eliminavo žvaigždžių perpildytą Ispaniją.
Čempionate jau nebeliko Vokietijos, kuri neperkopė net grupių etapo, Argentinos, beviltiškai kritusios jau aštuntfinalyje, antausio nuo japonų pirmajame atkrintamųjų etape vos negavo ir Belgija.
„Manau, kad ketvirtfinalio, kuriame susitiks Belgija ir Brazilija nugalėtojas žais finale. Iš tikrųjų, tai net gaila, kad jau šiame etape viena iš tokių komandų iškris“, – apie lemiamas pasaulio čempionato kovas mintimis su lrytas.lt dalijosi buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas Valdas Ivanauskas.
V.Ivanauskas įvertino daug kritikos susilaukusį Neymaro vaidybos šou, fantastišką belgų išsigelbėjimą bei pasidžiaugė sėkmingu Rusijos trenerio S.Čerčesovo darbu rinktinėje.
Su dabartiniu Rusijos strategu V.Ivanauskas pažįstamas dar nuo tų laikų, kai 1993-1997 metais žaidė „Hamburger“ komandoje. Jiems teko akis į akį susitikti kaip varžovams, mat S.Čerčesovas tuomet žaidė vartininko pozicijoje ir gynė Dresdeno „Dynamo“ komandos vartus.
„Rusijos treneriui S. Čerčesovui perdaviau linkėjimus ir pasakiau, kad dabar jau gali prašyti, jog Rusijoje jam pastatytų paminklą“, – šypsodamasis apie Rusijos sėkmę kalbėjo V.Ivanauskas
– Į ketvirtfinalį labai daug vargo nepatyrusi ir meksikiečius 2:0 įveikusi žengė čempionato favoritė Brazilija. Kaip galima vertinti brazilų žaidimą?
– Brazilija yra kylanti. Grupėje atliko savo darbą, kurį ir turėjo atlikti, o rungtynėse su Meksika tiesiog parodė savo tikrąjį veidą. Ne veltui jie laikomi favoritais triumfuoti čempionate.
Lyderis, kaip ir turi būti – Neymaras, tačiau aštuntfinalyje be jo puikiai atrodė Willianas, kiti žaidėjai taip pat buvo neblogi. Komanda gerai subalansuota, turi rezervų net jei ir pagrindiniams žaidėjams kažkas nutiktų.
– Pražangos prieš Neymarą bei šio reakcija į jas sulaukė labai daug apkalbų. Ar šis futbolininkas nepersistengia?
– Tokie epizodai jo žaidimo tikrai nepuošia. Visi, kurie Neymarą bauduoja žino, kad 50 procentų epizodai būna tikri, o kita dalis vaidyba.
Jis turėtų susimąstyti, nes tokio lygio žaidėjas privalo žinoti, kad bus dengiamas, kietai stabdomas ir nereikia visko dramatizuoti.
Teisėjai dabar tikrai į kiekvieną epizodą žiūrės visai iš kitos pusės.
– Kas galėjo nutikti belgams, kad taip sunkiai su japonais žaidė aštuntfinalyje?
– Japonai nėra labai silpna komanda. Įveikė grupių etapą, išėjo į aštuntfinalį, tai daug pasako.
Pirmąjį kėlinį pas belgus vyravo atsargus, bet tikslingas rezultato tikėjimasis. Ir nors įvarčio pradžioje nebuvo, tačiau matėsi, kad belgai bet kada gali įjungti aukštesnę pavarą.
Antrojo kėlinio pradžia jiems buvo skaudi ir japonai, kad ir mažų, tačiau turėjo galimybių pasinaudoti psichologiniu pranašumu ir įmušti trečiąjį įvartį. Tuomet Belgijos pasirodymas tikrai būtų baigtas.
Tačiau belgai laiku pajuto žaidimo skonį. Pirmasis įvartis į Japonijos vartus buvo labai atsitiktinis, bet dabar kalbėti apie tai jau neverta. Keitimai labai pasiteisino, o galėjome matyti, kad net ir po jų ant suolo liko daugybė solidžių žaidėjų.
Manau, kad ketvirtfinalio, kuriame susitiks Belgija ir Brazilija nugalėtojas žais finale. Iš tikrųjų, tai net gaila, kad ketvirtfinalyje viena iš šių komandų iškris.
– Ka parodo tarsi gelbėjimosi ratas kritęs įvartis, kurį belgai įmušė beveik su finaliniu rungtynių švilpuku?
– Tai yra veidrodis. Parodo, kokio lygio belgai yra ir kad neatleidžia bet kokių klaidų. Ta paskutinė ataka tiesiog galutinai parodė, kokio lygio yra jų futbolas.
– Ką galima pasakyti apie ispanų fiasko mače su rusais?
– Žaidimas buvo beviltiškas. Jau grupės rungtynėse matėsi, kad kažkas vyksta ne taip. Žinoma, ispanai iniciatyvą prieš rusus turėjo, žaidė savo stiliaus žaidimą. Tikėjosi po pirmojo įvarčio pribaigti rusus, juos nuvarginti, bet to įgyvendinti nepavyko. Rusija gavo šansą ir jį puikiai išnaudojo.
Ispanai labai nuvylė, o rusams dėl to beliko tik džiaugtis. Surengtas geras čempionatas, o dar ir jo šeimininkė pateko į ketvirtfinalį. Tai yra gražu.
– Ar galima manyti, kad dabar kroatams, kurie žais su rusais ketvirtfinalyje, atsivėrė lengvesnis kelias į pusfinalį?
– Daug kas tikėjosi, kad kroatai lengvai praeis aštuntfinalio etapą, tačiau taip manyti nereikėjo. Danai turi aukšto lygio mentalitetą ir matėsi, kad norėjo pasiekti ilgai lauktą rezultatą.
Kroatai dabar labai aiškūs ketvirtfinalio su rusais favoritai, tačiau reikia pažvelgti į įvairius faktorius – namų sienas, emocijas, įtampą favoritams.
Kroatus neigiamai gali paveikti favorito statusas. Ketvirtfinalyje brangiai kainuoja kiekviena klaida, todėl visko gali būti.
– Kas lieka didžiausiais favoritais kelti čempionų taurę į viršų?
– Kaip jau minėjau, viskas labai priklausys nuo Belgijos ir Brazilijos mačo. Kadangi Europos komandų ketvirtfinalyje daugiau, tai esu linkęs manyti, kad kažkuri iš jų ir laimės čempionatą.
Bet nenuvertinkime ir kitų. Pažvelkite, kokia organizuota yra Urugvajaus komanda. Laikosi disciplinos, dirba, žaidžia tik rezultatui.
Žiūrovų akiai gal ir nemalonu, kai turinti tokius žaidėjus kaip Edinsoną Cavani ar Luisą Suarezą, nemušama tiek daug įvarčių, bet tikrai matosi Urugvajaus disciplinuotumas ir tai, kad rezultatas jiems yra pirmoje eilėje.
– O rusai pasiekė ribas, ar vis tik dar galima tikėti jų šansais?
– Ko gero, kad tai riba. Galimybės yra ribotos ir vienintelis privalumas yra nuotaikos, užsivedimas ir sirgaliai. Dabar žaidėjų jau niekas nesmerks, jei ir pralaimės, kaip buvo kalbama prieš prasidedant čempionatui.
Rusijos treneriui Stanislavui Čerčesovui parašiau, perdaviau linkėjimus ir pasakiau, kad dabar jau gali prašyti, jog Rusijoje jam pastatytų paminklą (juokiasi). O jis juokdamasis man padėkojo.
– Tai Rusijos trenerio sėkmes įvertinate ir po pergalių pasiunčiate jam linkėjimus?
– Žinoma. Juk esame kažkada žaidę dar kaip futbolininkai, vėliau ne kartą teko susitikti bendrauti kaip kolegoms. Jį pažįstu ir džiaugiuosi sėkme. Tuo labiau, kad Rusijos rinktinėje yra ir Gintaras Staučė.
Pas juos nuotaikos puikios ir tuo jie mėgaujasi. S.Čerčesovas įrodė savo discipliną. Jis žino savo liniją ir jos laikosi. Visi kritikavo, siūlė ką reikia daryti, tačiau treneris turi savo liniją ir ši jam pasiteisina. Treneris nuo jos nenukrypsta ir tai duoda rezultatus.
