Pirmadienį pažvelgus į Kroatijos dienraščių pirmuosius puslapius, buvo neįmanoma net įtarti, kad šios šalies rinktinė pralaimėjo lemiamas pasaulio čempionato rungtynes.
„Narsios širdys“, - didelėmis raidėmis viršelyje parašė „Jutarnji list“. O mažesnėmis pridėjo: „Privertėte mus didžiuotis. Pralaimėjote rungtynes, bet užkariavote pasaulį“.
„Sidabras keliauja į Kroatiją, bet mums esate auksiniai“, - tvirtino „Slobodna Dalmacija“, pirmajame puslapyje raudonuose ir ne baltuose (kaip turėtų būti pagal Kroatijos vėliavos spalvas), o auksiniuose langeliuose surašiusi visų 23 tautos didvyrių pavardes. „Jūs esate mūsų auksas“, - į futbolininkus kreipėsi „Večernji list“.
„Didžiuokitės. Jūs esate mūsų čempionai!“ - neliūdėti ragino „Novi list“, ir mažesnėmis raidėmis pridėjo: „Prancūzija yra pasaulio čempionė, bet Kroatija nėra pralaimėtoja“. „Mūsų širdžių čempionai“, - sidabrine komanda didžiavosi dienraštis „24 sata“.
„Ačiū, didvyriai! Davėte mums viską“, - dėkojo sporto dienraštis „Sportske novosti“.
„Tik sidabras, bet spindi kaip auksas! Aukštyn galvą, mums esate čempionai, - rašė „24 sata“. – Kroatija didvyriškai kovojo, bet likimas mums atsuko nugarą. Prancūzai nugalėjo 4:2, tačiau jie dukart rečiau smūgiavo į vartus ir sukūrė dukart mažiau progų.
Kroatijos futbolininkų skruostais riedėjo ašaros, o kitoje aikštės pusėje prancūzai šventė ir mėtė į orą trenerį Didier Deschamps‘ą. Kai prasidėjo apdovanojimas, dangus prakiuro. Atrodė, tarsi ir jis pravirko.
Tačiau nereikia raudoti. Rinktinė aikštėje paliko širdį ir sielą, kovojo iki paskutinės sekundės ir mums jie yra čempionai“.
„Pragmatiški prancūzai pasinaudojo mūsų dovanomis ir išsklaidė mažos šalies svajonę bent vienai dienai tapti didžiausia ir geriausia pasaulyje. Kroatija nežaidė taip blogai, kaip būtų galima spręsti pagal rezultatą, bet darė per daug asmeninių klaidų, kurios nulėmė rungtynių baigtį“, - guodėsi „Novi list“.
„Emocijų kriokliai užplūdo Kroatiją: rinktinė nustebino pasaulį ir pakeitė šalį. Kroatijos futbolo rinktinė parodė, kad kroatai gali būti sėkmingai atstovaujami pasaulyje ir įkvėpė tikėjimą geresne ateitimi...
Kai emocijos aprims, bus sunku pasverti, kuri rinktinė sukėlė didesnį pasididžiavimą ir vienybės jausmą – iškovojusi bronzą Prancūzijoje ar dabartinė. 1998-aisiais buvo kiti laikai: dar nebuvo užgijusios karo žaizdos, žmonės gyveno sunkiau, buvo kitokios aplinkybės, kurios, tikimės, nebepasikartos.
Galbūt ir nereikia lyginti, nes abu istoriniai laimėjimai liks atmintyje. Galėsime sakyti, kad gyvenome laikotarpiu, kuriuo buvo kuriama istorija, galėsime pasakoti apie rinktinės kartas“, - abiem Kroatijos futbolo pergalėmis – 1998-ųjų bronzine ir 2018-ųjų sidabrine – didžiavosi dienraštis „Dnevnik“.
Penkios futbolo aistrų savaitės suteikė kroatams peno ir gilesniems apmąstymams. Šalis daug metų neišsprendžia begalės kasdienių problemų, o nesiliaujantys skandalai krečia ir futbolą, ir politiką, ir visą visuomenę.
Kroatijos žiniasklaida tą priminė net ir švęsdama sidabrinę pergalę, kurią laiko galimybę pasukti permainų keliu.
„Šis sidabras buvo nukaltas nenormaliomis sąlygomis: chuliganiškais antpuoliais prieš trenerį ir skandalingais išpuoliais per rinktinės rungtynes, svastikomis ir tuščiomis tribūnomis, korupcijos skandalais ir futbolo vadovų teismais...
Rinktinės futbolininkai visa tai įveikė, jie suteikė viltį ne vien Kroatijos sportui, bet ir visai visuomenei. Kroatija neprapuls, kol turi įžvalgų karvedį Zlatko Daličių, visada pakiliai nusiteikusius ir nepalaužiamus Luką Modričių ir Ivaną Rakitičių, flegmatišką maratonininką Marcelo Brozovičių, nugalėtojus iš prigimties Dejaną Lovreną, Domagojų Vidą ir Mario Mandžukičių“, – rašė „Večernji list“.
„Žvelgiant ciniškai, turėtume sakyti, kad daugeliui sirgalių, pasiryžusių keliauti į Rusiją, liko tik skolos už bilietus, - pastebėjo „Dnevnik“. – Žvelgiant vien iš materialios pusės, tai tiesa, bet yra ir dvasinis aspektas, kurio neįmanoma pamatuoti ir dėl kurio jaučiamės gerai.
Problemos nedings, šešėliai neišnyks, karai nesiliaus, bet visiems liks puikūs prisiminimai apie dienas, kai buvo pamiršti rūpesčiai ir tarp žmonių tvyrojo neįtikėtina atmosfera, vienybės jausmas. Tai suteikia viltį, kad ateitis bus geresnė, jei tik panorėsime.
Ir Kroatijos valstybė, ir futbolas privalo pasinaudoti rinktinės sėkme. Yra įvairūs būdai. Jei kas nors margame pasaulyje dar nebuvo girdėjęs apie Kroatiją, dabar išgirdo. Kroatijos futbolo rinktinė tapo garsiu prekės ženklu, kuriuo būtina pasinaudoti. Kroatijos įvaizdis pasaulyje žymiai pagerėjo“.
