Po G.Infantino pareiškimo apie Rusijoje organizuotą turnyrą, kuriame trofėjų kėlė Prancūzijos rinktinė, pasaulis daugiausia linksėjo galva.
Įdomu tai, kad šis čempionatas neturėjo tapti puikiu, rašo usatoday.com. Iš pradžių netgi pats sprendimas jo organizavimą skirti Rusijai kvepėjo korupcija.
Sočio olimpinės žaidynės, pastarasis Rusijos bandymas surengti pasaulinę sporto šventę, buvo neblogas, bet tikrai ne puikus – prisiminkime milžinišką jo kainą ir nešvarias dopingo istorijas.
Futbolo čempionatui taip pat grėsė būti užgožtam skandalėlių ar politikos. Buvo ženklų, kad politiniai nesutarimai netgi gali atbaidyti sirgalius. Kildavo ir klausimų, kaip vietiniai gyventojai pasitiks svečius iš užsienio.
Kalbant apie veiksmą aikštėje, rinktinių futbolas kėlė dvejonių dėl vis didėjančios klubų reikšmės. Spėliota, ar nacionalinės komandos neliks milijoninių komandų ir prekės ženklų šešėlyje.
Galima pridėti ir tokius faktus, kad čempionate po 28 metų pertraukos nebuvo JAV rinktinės, o tai ne tik dalies sirgalių netektis, bet ir smūgis transliacijos teises įsigijusiai FOX žiniasklaidos grupei.
Bet galų gale visi šie nerimo ženklai pasirodė esantys neteisingi. G.Infantino žodžiams jau spėjo pritarti ir futbolininkai, ir sirgaliai.
Galingai prasidėjęs turnyras bėgant laikui darėsi tik geresnis, o futbolo manija pasaulį užtvindė taip, kaip jau seniai nesame matę.
Šiltas sutikimas... Na, gal jo ir nebuvo žvelgiant į Vladimiro Putino politiką, tačiau Rusijos žmonės padarė viską, kad parodytų kitą, gražesnę savo šalies pusę.
Kai čempionatas priartėjo prie atkrintamųjų, futbolo bendruomenė suprato, kad rinktinių futbolas ne tik neprarado įdomumo, bet ir istorijoje liks ilgam.
Svarbu tai, kad čempionate netgi nebuvo vienos dominuojančios komandos ar žaidėjo. Nors, žinoma, Kylianas Mbappe ar Luka Modričius savo vardus pasaulio čempionatų metraščiuose įrašė ryškiomis raidėmis.
Kad ir kas vykdavo aikštėje, futbolo gerbėjai į šventę įsisuko visam mėnesiui.
Ankstyvas vokiečių iškritimas, brazilų atnešta fiesta, tragikomiški Neymaro kritimai... Anglai net patikėjo, kad futbolas grįžta namo!
O kur dar Rusijos žygis iki pat ketvirtfinalių – jo greičiausiai nesitikėjo nė pats V.Putinas.
Čempionato grožį kūrė ir įvarčiai. Nors jų nebuvo įstabiai daug, vos vienerios turnyro rungtynės baigėsi apvaliais nuliais. Nepamirškime ir kraują stingdančių baudinių serijų bei vėlyvų smūgių.
Ko gero, patys geriausi įspūdžiai išliks tiems, kurie apsilankė Rusijoje. Nors Europos komandos užėmė visas keturias vietas pusfinaliuose, Pietų Amerikos ir Meksikos sirgaliai tikrai laimėjo geriausių gerbėjų apdovanojimą.
Jų spalvos sutekė gyvybės visai Rusijai, o ypač Maskvai, kurioje ir įsikūrė daugiausiai svečių.
Vasara buvo keista tuo, kad čempionatas teikė įspūdžių tada, kai atrodė, jog nieko nebegalima pasiūlyti. Jis žadėjo mažai, bet davė daug. Galbūt net daugiau, nei kuris ankstesnis pasaulio čempionatas.
