Antradienį LFF išrinko naująjį federacijos viceprezidentą. Juo tapo įtartinos reputacijos verslininkas Arūnas Pukelis-Švinius.
Viešojoje erdvėje pradėjo sklisti daugybė neigiamų epitetų tiek į LFF, tiek į A.Pukelio-Šviniaus daržą.
„Kai futbolininkai pareiškė, kad LFF antruoju viceprezidentu taps A.Pukelis, išorinė futbolo bendruomenės pusė – žiniasklaida, dalis, tikėtina, nemaža dalis, sirgalių, klausė: ar to tikrai reikia? Gerai, mes galime patikėti, kad Švinius galbūt daro gerų darbų futbolui. Bet gal galima padaryti taip, kad jis dirbtų tyliai, į akis nekrentančioje pozicijoje?“, – svarstė komentatorius N.Kesminas.
Futbolo ekspertas prisiminė A.Pukelio-Šviniaus praeitį, kuomet verslininkas garsėjo darbais visiškai nesusijusiais su futbolu.
N.Kesminas viešai kritikavo LFF sprendimą ir teigė, jog Lietuvos futbolas brenda į dar didesnį purvą.
„Gavęs postą A.Pukelis pasidžiaugė, kad dar prieš rinkimus jį palaikė: esą, po teiginio, kad nereikia balsuoti, jei netiki, tikėjimą išreiškė 18 iš 20 konferencijos dalyvių. Įsivaizduokite: sėdite prie stalo, prie jūsų prieina A.Pukelis, toks, koks jis yra, ir sako: „Gali už mane nebalsuoti. Ką manai?“.
Naujasis LFF viceprezidentas sako, kad yra pozityvus, todėl mėgstamas. Nors Enrikas Daktaras (sorry, dabar jau Doktoras) turbūt mano kitaip, džiaugiuosi, jei A.Pukelis tai sako nuoširdžiai. Kol kas bagažinėje jis manęs nevežiojo ir, jei neveidmainiauja, gal nevežios. Kitų žmonių irgi. Nuo savęs – iš anksto ačiū“, – savo argumentus dėstė N.Kesminas.
Nuo šiol A.Pukelis bus atsakingas už Vykdomojo komiteto priskirtas funkcijas, prireikus pavaduos prezidentą ar jo pavedimu atstovaus federacijai UEFA, FIFA ir kitose institucijose.
LFF šiuo metu turi tris viceprezidentus. Pirmojo viceprezidento pareigas eina Salės futbolo asociacijos prezidentas Vidmantas Butkevičius, trečiojo – Alytaus apskrities futbolo federacijos vadovas Gediminas Daukšys.
„Nebėra V.Vaškūno? Gerai. A.Pukelis – LFF viceprezidentas? Kaip čia pasakius... Pone Arūnai, jūs man vis dar esate Švinius, tikėtina, kad daugeliui Lietuvos piliečių – taip pat. Pažymos, kuriomis jūs sakote galįs įrodyti savo šventumą, nepykite, niekam neįdomios – jūs, deja, nesate šventas, ir žmonės tai žino.
Galbūt po kelerių metų aš atsiprašysiu už nemotyvuotą išankstinį nusistatymą. Bet kol kas – padarykite ką nors, kas leistų man jumis patikėti. Ar tikiu, kad taip ir bus? Sąžiningai? Šiuo metu – ne“, – apmaudo neslėpė N.Kesminas.
