„Visų pirma, reikia padėkoti žaidėjams už atsidavimą ir sirgaliams, kuris net ir po nesėkmių atėjo palaikyti rinktinę. Jei kalbėsime apie dvikovą, mes iškart davėme suprasti, kad šeimininkai“, – tikino V.Urbonas, kuris pirmąją pergalę su nacionaline ekipa šventė po dešimties sužaistų ekipos dvikovų.
Per 2020 metų Europos futbolo čempionato B grupės atrankos mačus daužyta ir žeminta Lietuvos ekipa pagaliau įkvėpė gurkšnį pergalingo oro – 132-ąją vietą planetos reitinge užimanti mūsų šalies ekipa šaltoką sekmadienio vakarą privertė kapituliuoti 121-ąją pasaulio rinktinę Naująją Zelandiją.
Vienintelio įvarčio autoriumi 45-ąją mačo minutę tapo galingu smūgiu iš 15 metrų atstumo pelnęs Arvydas Novikovas.
„Reikia pasakyti, kad lietuviai tiesiog jautė pergalių badą ir galiausiai jį numalšino“, – tikino po dvikovos Naujosios Zelandijos rinktinės treneris Danny Hay'us.
Prieš keturias dienas Naujosios Zelandijos futbolininkai viešėjo Airijoje, kur nusileido šios šalies ekipai 1:3.
Futbolo aistruoliai Lietuvoje apskritai seniai neturėjo galimybės gyvai stebėti kontrolinių rungtynių.
Rinktinė šiame dešimtmetyje namuose žaidė vos du kartus – 2011 metais, kai Kaune svečiavosi Lenkijos ir Armėnijos atstovai.
Vilniuje kontrolinė dvikova vyko dar seniau – 2008 m. pradžioje su Azerbaidžanu.
– Kiek psichologiškai buvo svarbi ši pergalė ekipai ir jums pačiam?, – buvo paklaustas pavasarį prie rinktinės stojęs V.Urbonas.
– Aš manau, kad visiems yra svarbu užbaigti metus pergale. Nesvarbu, kad kad tai ir draugiškos rungtynės, tačiau ši pergalė bus paskata komandai galvoti pozityviau apie kitus metus.
– Jums prireikė net 10 rungtynių, kad pagaliau iškovotumėte savo pirmąją sėkmę būnant nacionalinės ekipos strategu. Tiek ilgai pergalės su rinktine nelaukė nė vieno iki tol buvęs specialistas. Nebuvo minčių po tų pralaimėjimų virtinės trauktis?
– Galiu atvirai pasakyti – apie pasitraukimą iš savo posto nebuvo ir kalbos – aš turiu sutartį ir įsipareigojimus. Dėl atrankos varžybų ir pralaimėjimų...
Gal ir ne visi supranta, su kuo turėjome reikalų Europos čempionato klasifikacijoje – deja, mums dar anksti galvoti apie pergales prieš Serbiją, Portugaliją ar Ukrainą.
Tai galingos rinktinės ir mes nelabai joms prilygstame. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad bendras kolektyvinis darbas man dabar išties teikia pasitenkinimą.
– Sekmadienį buvo paskutinės rinktinės rungtynės šiais metais. Gal galite pasakyti, kas po šio mačo trauksis iš nacionalinės komandos, kam tai buvo paskutiniosios rungtynės vilkint mūsų šalies marškinėlius?
– Nors tai ir buvo paskutinės metų rungtynės, tačiau tai ne visko pabaiga. Nežinau, kad būtų tokia praktika, jog po paskutiniųjų metų dvikovos kas nors iš trenerių pasakytų „viso gero“ vienam ar kitam žaidėjui.
Niekam nieko nesakau – aš sakau tik „iki pasimatymo“. Tai nebuvo mano paskutinės ar žaidėjų paskutinės rungtynės – tai nebuvo atsisveikinimo rungtynės.
– Kai įvertintumėte žaidėjų pastangas per šią atranką?
– Viską apsprendė grupės pajėgumas – žaidėjai kovojo taip, kaip jiems leido oponentai. Aš gavau geros patirties. Svarbiausia, kad yra žmonių rinktinėje, kurie nėra beviltiški – yra tokių, kurie turi noro, noro siekti pergalių ir tai matėsi šiandien stadione.
