„Kauno Žalgiris“ varžovus sugebėjo pristabdyti vos 25 minutes, o po to pasipylė įvarčiai. Norvegai buvo ir fiziškai stipresni, ir greitesni ir labiau svajojo apie pergalę. Pradžioje dukart pirmame kėlinyje – 27 ir 35 minutėmis pasižymėjo P.Zinckernagelis, o po pertraukos jo iniciatyvą perėmė 52-ąją ir 59-ąją min. įvarčius mušęs J. Hauge.
Aprimus aistroms komandos ramiai žaidė mačą, tačiau 78 min. po labai grubios vartininko klaidos skirtumą sumažino žalgirietis Philipas Otele. Atrodė, kad tai bent mažas šansas garbingai užbaigti dvikovą.
Tačiau už šį kauniečių akibrokštą „Glimt“ atsakė iškart dviem įvarčiais – 79-ąją min. penktą kartą kamuolį iš vartų žalgiriečių vartininką privertį traukti V.Boniface, o dar po dviejų minučių – S.Tounekti pelnė ir šeštąjį įvartį.
Tad Kauno komanda grįžta iš Norvegijos gerokai aplamdyta ir baigusi pasirodymą varžybose.
Geografinės padėties įkaitai
Nors 1916 metais įkurtas „Glimt“ jau pažymėjo šimto metų jubiliejų, praėjusiame amžiuje šis klubas dėl Bodės miesto geografinės padėties kelis dešimtmečius net neturėjo galimybės išbandyti jėgas varžydamasis su stipriausiomis Norvegijos komandomis.
Norvegijos futbole labai ilgai galiojo taisyklė, pagal kurią nei šalies pirmenybių pirmojoje lygoje, nei šalies taurės turnyre nebuvo leidžiama žaisti tolimoje šiaurėje esančių Nordlando (Bodė yra šios apskrities sostinė), Tromso ir Finmarko apskričių komandoms.
Viena kliūtis buvo tolimos kelionės – visi stipriausi ir turtingiausi klubai buvo įsikūrę už gero tūkstančio kilometrų esančioje pietinėje šalies dalyje.
Kita ne mažiau svarbi kliūtis – atšiaurios sąlygos ir poliarinės naktys, dėl kurių žaisti futbolą Šiaurės Norvegijoje buvo galima tik kelis mėnesius per metus. Tais laikais, kai dar nebuvo dirbtinės dangos ar šildomos vejos, o dirbtinis apšvietimas brangiai kainavo, pietiečiai nė neketino trumpinti futbolo sezono dėl vienos ar dviejų stipresniųjų šiauriečių komandų.
Durys šiauriečiams buvo pravertos tik 1963 metais, kai Šiaurės Norvegijos klubai pirmą kartą gavo teisę žaisti Norvegijos taurės turnyre. Teisės rungtyniauti Norvegijos pirmojoje lygoje reikėjo laukti dar ilgiau – iki 1972 metų.
Vos tik sąlygos pasikeitė, Bodės komandai nereikėjo daug laiko, kad įrodytų, jog šiauriečiai irgi moka žaisti futbolą. Dar 1975 metais tuo metu antrojoje lygoje rungtyniavusi „Glimt“ sensacingai laimėjo Norvegijos taurę, 1976 metais pirmą kartą iškovojo kelialapį į Norvegijos pirmenybių pirmąją lygą, o 1977 metais, jau debiuto sezoną, tapo šalies vicečempione!
Ryškūs ir blausūs blyksniai
Nors praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje „Glimt“ ryškiai blykstelėjo Norvegijos futbolo padangėje (beje, glimt norvegiškai reiškia blyksnį), įsitvirtinti elite nepavyko.
Per praėjusius keturis dešimtmečius Bodės klubas net keturis kartus buvo iškritęs iš pirmosios lygos, o giliausio nuopolio laikotarpiu porą sezonų (1990 ir 1991 m.) žaidė trečiojoje lygoje.
Tiesa, „Glimt“ kaskart pavykdavo atsitiesti, o įspūdingiausią šuolį Bodės klubas atliko XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kai 1991 metais tapo trečiosios lygos čempionu, 1992 metais – antrosios lygos čempionu, 1993 metais, vos grįžęs į elitą, pirmojoje lygoje užėmė antrąją vietą ir antrą kartą iškovojo Norvegijos taurę.
Pastarąjį sykį „Glimt“ į antrąją lygą buvo išstumtas visai neseniai – 2016 metais. Vis dėlto tremtis į silpnesnę pakopą buvo trumpa – jau kitą sezoną (2017 m.) Bodės komanda iškovojo teisę grįžti į „Eliteserien“, o praėjusį sezoną Norvegijos pirmojoje lygoje užėmė antrąją vietą.
Pernai „Glimt“ kelis turus netgi buvo užgrobęs Norvegijos lygos lentelės pirmąją eilutę. Vis dėlto pirmenybių antrajame rate daug geriau žaidė „Molde“ klubas, kuris per 30 rungtynių iškovojo 68 taškus. „Glimt“ atsiliko net 14 taškų.
„Glimt“ praėjusį sezoną ketvirtą kartą tapo Norvegijos vicečempionu. Čempionės vardo Bodės komanda dar neiškovojo nė sykio, tačiau šį sezoną pirmauja nacionalinėse pirmenybėse ir turi gerą galimybę pasiekti istorinę pergalę.
Čempionai jau atsiliko
Norvegijos „Eliteserien“, kaip ir Lietuvos A lygos, varžybos pradedamos pavasarį ir baigiamos rudenį. Šiais metais pirmenybės turėjo prasidėti balandžio 4 dieną, bet dėl pandemijos pirmasis turas dukart buvo nukeltas ir futbolininkai į stadionus žengė tik birželio 16 dieną.
Nors norvegai prarado du su puse mėnesio, varžybų sistema nebuvo pakeista. Planuojama, kad 16 komandų sužais du ratus, o turnyras bus baigtas gruodžio mėnesį.
Praėjusį savaitgalį baigėsi „Eliteserien“ pirmasis ratas. Po 15 turų įtikinamai pirmauja „Glimt“ klubas, iškovojęs 41 tašką. Bodės komanda pasiekė 13 pergalių ir dukart sužaidė lygiosiomis. „Glimt“ taškus prarado išvykose, o savo aikštėje laimėjo visas 7 rungtynes.
Antrąją vietą užima čempionės vardą ginanti „Molde“, kuri turi 34 taškus, bet žaidė jau 16 rungtynių (vienas mačas buvo atkeltas dėl to, kad „Molde“ rungtyniauja Čempionų lygoje). Prieš mėnesį du lyderius skyrė tik 3 taškai, tačiau rugpjūtį „Molde“ susidūrė su dideliais sunkumais ir pradėjo dalinti taškus net autsaideriams ir vidutiniokams. Moldės komanda per praėjusias penkerias rungtynes patyrė tris pralaimėjimus.
Prie čempionų priartėjo dar keli persekiotojai. Į antrąją vietą jau kėsinasi Šieno „Odd“ (28 taškai), Trondheimo „Rosenborg“ (27) ir Oslo „Valerenga“ (26) klubai.
Bodės klubo branduolys
„Glimt“ varžovams didžiausią pavojų kelia trys puolimo grandies futbolininkai, kurie šį sezoną pelnė net 30 iš 53 komandos įvarčių ir patenka į rezultatyviausių Norvegijos lygos žaidėjų penketą. Šią smogiamąją jėgą sudaro du danai Kasperis Junkeris (11 įvarčių) ir Philipas Zinckernagelis (9) bei vietinis talentas Jensas Petteris Hauge (10).
Starto vienuolikėje rungtynes beveik visada pradeda gynėjai Mariusas Lode, Fredrikas Andre Bjorkanas ir šiais metais Islandijos rinktinėje debiutavęs 22-ejų Alfonsas Sampstedas, saugai Ulrikas Saltnesas ir Patrickas Bergas, puolėjas Sondre Brunstadas Fetas, o pagrindinis vartininkas yra olandas Joshua Smitsas.
Taip pat būtina pažymėti 19-metį Victorą Boniface‘ą iš Nigerijos. Jis beveik visada kyla nuo suolo, bet įmušė 5 įvarčius.
Bodėje gimęs ir šio miesto futbolo sistemoje išugdytas 22-ejų P.Bergas pernai buvo vienintelis „Glimt“ žaidėjas, pakviestas į Norvegijos rinktinę. Treniruočių stovykloje dalyvavęs, bet rinktinėje rungtynių dar nežaidęs P.Bergas tęsia gražią giminės tradiciją.
Praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose rinktinėje ilgai žaidė P.Bergo senelis Haraldas, amžių sandūroje – tėvas Orjanas ir dėdė Runaras. Orjanas Bergas sūnaus pažangą stebi dirbdamas „Glimt“ klubo sporto direktoriumi.
Įdomu, kad ne vien P.Bergas, bet ir dar du jauni „Glimt“ futbolininkai 20-metis J.P.Hauge bei 22-ejų F.A.Bjorkanas taip pat gimė ir žaisti futbolą mokėsi Bodėje.
Šiauriausias futbolo taškas
Tris jaunus talentus ant Norvegijos rinktinės slenksčio pastačiusioje Bodėje yra 52 tūkstančiai gyventojų. Bodė yra šiauriausias miestas, kurio komanda šį sezoną žaidžia Europos turnyruose, ir taip pat – šiauriausias miestas, šį sezoną turintis komandą Norvegijos pirmojoje lygoje.
Taškas, kuriuo Norvegijos futbolo žemėlapyje pažymėta Bodė, šiuo metu atrodo visai vienišas. Nuo Bodės iki artimiausio kito „Eliteserien“ komandą turinčio miesto Trondheimo yra net 466 km tiesia linija arba 700 km automobilių keliais.
Tuo tarpu nuo Trondheimo, kuris yra antras tarp esančių toliausiai šiaurėje, iki sostinės Oslo – 392 km tiesia linija arba 500 km plentais, o nuo Trondheimo iki piečiausio pirmosios lygos miesto Kristiansando – 602 km tiesia linija arba 815 km plentais. Nuo Bodės iki Kristiansando – 1066 km tiesia linija (tai – daugiau negu nuo Vilniaus iki Oslo).
Net 11 iš 16 klubų, šį sezoną žaidžiančių pirmojoje lygoje, įsikūrę Pietų Norvegijoje – Oslo apylinkėse arba Šiaurės jūros pakrantėje. Tad „Glimt“ futbolininkai kelionėse praleidžia labai daug laiko.
Beje, šiauriausias miestas, kurio komanda kada nors žaidė Europos turnyruose yra Tromsė. Šis miestas yra dar šiauriau negu Bodė, bet Tromsės klubas pernai iškrito iš Norvegijos pirmosios lygos.
Tiesa, šį sezoną „Tromso“ įtikinamai pirmauja antrojoje Norvegijos pakopoje, tad tikriausiai labai greitai susigrąžins šiauriausio pirmosios lygos klubo vardą.
Europinė patirtis
Europos turnyruose „Glimt“ startuoja septintą kartą. Bodės klubas pirmą kartą į tarptautinius vandenis išplaukė 1976 metų rudenį ir Europos Taurių laimėtojų taurės pirmajame etape nusileido „Napoli“ klubui.
Kitus penkis sezonus (1978-1979, 1994-1995, 1996-1997, 1999-2000 ir 2004-2005 m.) „Glimt“ kiekvieną sykį įveikdavo pirmąjį varžovą, bet pralaimėdavo antrajam.
Bodės futbolininkai dar nežaidė su Lietuvos komandomis, bet įveikė kitų dviejų Baltijos šalių klubus: 1994 metų vasarą – Rygos „Olimpija“, 2004 metų vasarą – Talino „Levadia“.
Šią vasarą „Glimt“ į europinę areną grįžta po 15 sezonų pertraukos.
„Kauno Žalgiris“ žemyno turnyruose dalyvavo antrą kartą. Pernai kauniečiai Europos lygos atrankos pirmajame etape dukart pralaimėjo Limasolio „Apollon“ klubui 0:2 (namie) ir 0:4 (svečiuose).
