Pirmasis „Football O‘clock“ svečias – legendinis Lietuvos futbolininkas, dabartinis Lietuvos U-17 rinktinės Marius Stankevičius.
Pokalbio metu M. Stankevičius pasidalino savo nuomone apie ateities futbolą, atskleidė Jose Couceiro magiją bei papasakojo apie keistą V. Romanovo prašymą.
Keistas V. Romanovo prašymas
Prisimindamas profesionalaus futbolininko laikus, M. Stankevičius su šypsena pasakojo apie keistą nuotykį jam atstovaujant „Brescia“ klube, kuomet V. Romanovo dėmesį buvo patraukęs M. Stankevičiaus bendraklubis Pierre'as Wome iš Kamerūno.
„V. Romanovas buvo atvykęs į „Brescia“ klubą stebėti mano bendraklubio P. Wome. Tas žaidėjas jam patiko ir jis kreipėsi į mane su prašymu tarpininkauti, pasikalbėti su tuo žaidėju ir būti vertėju mūsų susitikimo metu. Aš problemos tame nemačiau ir sutikau.
Galiausiai mes susitikome, vakarieniavome kartu su V. Romanovu ir P. Wome. Man buvo keista, kad iš „Hearts“ pusės nebuvo jokio bandymo bendrauti su tuo žaidėju, todėl kreipiausi į V. Romanovą klausdamas, ką daryti? V. Romanovas paprašė manęs paklausti, kiek žaidėjas norėtų uždirbti. Tuomet aš V. Romanovui pasakiau, kad jūs esate suinteresuota pusė, todėl jūs turite duoti pasiūlymą, o po to žaidėjas atsakys, ar pasiūlymas jam tinkamas. Tada V. Romanovas kiek pagalvojęs man sako – tai tu pasiūlyk jam vieną dolerį. Tada aš nusišypsojau ir pasakiau, žinokit, gal aš nesiūlysiu, gal jūs patys pasiūlykit. Perėjimas taip ir neįvyko, o vėliau P. Wome tą pati sezoną persikėlė į Milano „Inter“ klubą“, – šypsodamasis kalbėjo M. Stankevičius.
Trenerio darbas nesibaigia tik treniruotėmis
M. Stankevičius, pasakodamas apie Italijoje vykusius trenerių kursus, pasidalino M. Allegri pasakojimu bei pabrėžė, jog trenerio darbas šiuolaikiniame futbole nesibaigia tik treniruotėmis.
„Turiu sukaupęs skirtingų šalių požiūrį į futbolą ir labai norėčiau perteikti tą malonumą futbolui, kurį pats jaučiau žaisdamas futbolą profesionaliai. Labai norėčiau perteikti savo aukletiniams, ką reiškia žaisti tikrą futbolą, noriu, kad jie tai pajaustų, nes šis jausmas yra kažkas nerealaus.
Būti labai išraiškingu ar geru žaidėju aikštėje nereiškia, kad baigus karjerą tu būsi labai geras treneris. Ne visi gali būti pedagogais – vieni gali treniruoti tik jaunus žaidėjus, kiti – tik profesionalius žaidėjus. Taip pat didelę įtaką turi ir psichologiniai aspektai – jeigu tu visą gyvenima treniravai vaikus arba žemesnio lygio žaidėjus ir vieną dieną tau tenka garbė treniruoti aukšto lygio žaidėjus, pavyzdžiui, Cristiano Ronaldo arba Lionelis Messi. Kaip tu, būdamas treneriu, darysi? Treniruosi juos?
Kuomet mokiausi trenerių kursuose, mums paskaitas skaitė buvęs „Juventus“ treneris M. Allegri.
Vienoje iš paskaitų jis teigė: „Jeigu man reikėtų tik treniruoti komandą – tai būtų labai paprasta. Tačiau aš turiu dovaną rungtynių metu skaityti žaidimą ir paruošti komandą rungtynėms, čia ir yra mano stiprioji vieta. Vis dėlto M. Allegri pabrėžė, jog moderniame futbole treneriai užsiima ne tik futbolu – jie bendrauja su žiniasklaida, su sirgaliais, su tėvais, su žmonėmis gatvėje. Visi šie dalykai apsunkina trenerio darbą.
Vienos komandos yra treniruojamos, o kitoms svarbu palaikyti bendrą komandos atmosferą. Aukšto lygio žaidėjų iš esmės net nereikia treniruoti, mokyti juos kokia koja geriau atlikti smūgį ar kaip suklaidinti varžovą. Jie yra tokiame lygyje, kuomet jie patys puikiai žino, ką reikia daryti. Tokiu atveju komandą reikia sustyguoti kaip orkestrą, kad jis skambėtų“, – pasakojo M. Stankevičius.
