„Nereikia tų iliuzijų ir kalbėkime galvodami blaiviai – mūsų ekipa pagal pasaulinį reitingą buvo silpniausia, tačiau ji išlaikė intrigą iki paskutinio savo grupės mačo“, – teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.
Ukrainiečio Jevheno Ryvkino vedama mūsų nacionalinė salės futbolo komanda į aštuntąkart rengiamas planetos futsal pirmenybes pateko kaip turnyro šeimininkė, nors pasaulio reitinge užima vos 82-ąją vietą.
Arčiausiai mūsų rinktinės iš čempionato dalyvių šiai dienai stovi Saliamono salų komanda, kuri yra 51-oje FIFA klasifikacijos pozicijoje.
Lietuviai pirmenybėse patyrė tris pralaimėjimus: po labai įnirtingos akistatos krito nuo Venesuelos 1:2, neatsilaikė prieš septintąją pasaulio komandą Kazachstaną 0:3, o lemiamame ir itin svarbiame mače 2:6 kapituliavo prieš Kostą Riką.
Būtent šis mačas galėjo turėti įtakos Lietuvos ekipos kelionei į kitą varžybų etapą – aštuntfinalį. Pergalės atveju šešių įvarčių skirtumu Lietuva būtų žengusi istorinį žingsnį – kovotų atkrintamosiose akistatose.
„Kaip būtų galima įvertinti mūsų ekipos pasirodymą čempionate? Dar kartą noriu pasakyti, kad buvome teoriškai silpniausia ekipa, o praktikoje išlaikėme intrigą iki pat paskutinio mačo antrojo kėlinio pradžios.
Juk po pirmųjų dvidešimties minučių mūsiškiai atsiliko tik 1:2 ir dar nieko aišku nebuvo, – aiškino LFF prezidentas 43-ejų T.Danilevičius. – Buvo reali galimybė kažką sukurti ir tuomet tai jau būtų kažkas iš fantastikos srities. Mačiau iš žaidėjų akių, kad jie nori toliau žaisti čempionate ir tas noras buvo netoli realybės“.
– Tai koks būtų Lietuvos futsal ekipos pasirodymo turnyre įvertinimas? – lrytas.lt paklausė LFF prezidento T.Danilevičiaus.
– Stebiu daugelį mačų ir galiu pasakyti, kad rinktinių lygis yra labai aukštas, o lietuviai bandė su oponentais kovoti kaip lygūs su lygiais. Mačiau ekipos futbolininkų ašaras po to, kai buvo sužaistos paskutiniosios rungtynės.
Reikia konstatuoti, kad iš esmės visų mūsų ir pačių žaidėjų lūkesčiai buvo perdėti, visi per daug tikėjomės iš šios komandos.
Ji rodė tikrą kovą, varžėsi dvikovose dėl kiekvieno metro aikštėje, bet galiausiai visi šiek tiek nusivylėme, nes pati rinktinė sau buvo išsikėlusi per aukštą tikslą, o mes, sirgaliai, patikėjome, kad tai gali įvykti.
– Po paskutiniojo rinktinės mūšio komandos strategas J.Ryvkinas tikino, kad jis turi sutartį iki kito mėnesio pabaigos ir negali pasakyti, ar liks savo poste. LFF jau galvojo apie Lietuvos komandos trenerio likimą?
– Dar nebuvome susėdę su Lietuvos paplūdimio ir salės futbolo asociacijos vadovais, kad pakalbėtume plačiau ne tik apie trenerio ateitį.
Patys suprantate, kad vykstant pasaulio pirmenybėms negali viską atidėti ir spręsti vidinius reikalus.
Kai viskas pasibaigs, iš esmės turėsime susiėsti ir pagalvoti, kokiu keliu turi žengti mūsų salės futbolas, ką su juo reikia daryti.
Tuomet ir bus diskutuojama, ar atsisveikinti su dabartiniu treneriu, ar ne, ieškoti naujo, o gal pasukti šią situaciją dar kažkokiu kampu.
– Kaip čempionato rengėjai esate kritikuojami dėl visiškos lietuvių apatijos čempionatui – į rungtynes mūsų sirgaliai renkasi sunkiai, futsalas jiems neįdomus. Ko nenuveikėte, kad turnyras būtų šventė lietuviams?
– Negali sakyti, kad Lietuvos sirgaliai neina į varžybas – esame jau pardavę daugiau kaip 10 tūkst. bilietų į mačus. Nėra jau visiškai juoda, kaip kažkas norėtų piešti situaciją.
Yra du niuansai visos situacijos su čempionatu. Visų pirma, mes labai vėlai pradėjome bilietų prekybą į turnyrą – tik rugpjūčio viduryje.
Anksčiau negalėjome paleisti bilietų į prekybą, nes nebuvo aišku, ar apskritai čempionatas vyks su žiūrovais.
Reikėjo tiek Vyriausybės, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimo ir tam tikrų valdžios sprendimų. Tik po olimpinės krepšinio atrankos Kaune pradėjo šis bei tas aiškėti, todėl vėlai įsibėgėjus bilietų prekybai, sunku tikėtis, kad turės pilnas sales.
Antra priežastis, kodėl neturime užpildytų arenų – tam tikrai vargai su galimybių pasais, kaukėmis ir t.t.
Tai yra tas barjeras, kuris atstumia lietuvius. Ir tai ne būtinai yra futsal. Mano galva, po tų karantinų ir suvaržymų visi renginiai stipriai nukenčia.
Tad nemanyčiau, jog Lietuva nemėgsta salės futbolo – susidariusi situacija nėra palanki mėgti šią sporto šaką.
– Prieš paskutinį Lietuvos rinktinės mačą iš ekipos gan skandalingai pasitraukė vienas iš žaidėjų Artūras Juchno.
Buvo kalbų, kad jis nesutarė su nacionalinės komandos strategu ir pasitraukė ne tik iš ekipos, tačiau ir iš salės futbolo. Jūs tą situaciją žinote?
– Taip. Buvo pokalbis po šio incidento su rinktinės kapitonu, su treneriu J.Ryvkinu. Suprantate, dabartiniu laikotarpiu žmonija gyvena viename dideliame strese.
Tas stresas verčia daryti dažnai klaidingus sprendimus. Užsivedi, užpyksti, ne visada pagalvoji apie žingsnio protingumą ir gaunasi taip: vieni nesustabdo, kitas gerai nepagalvoja apie savo sprendimą ir viskas atrodo kaip skandalas.
Tikrai iš šono atrodo nesuprantama, kai žmogus tris mėnesius ruošiasi turnyrui, svajoja apie varžybas, sužaidžia du mačus, o prieš paskutinį ir lemiamą mūšį nutaria pasitraukti iš rinktinės.
Tai vienos dienos klausimas – nori pasitraukti, palauk dieną ir išeik. Skirtumas tarp sprendimų yra 24 valandos. Tai stresas.
Aiškinausi, ar tikrai komandoje nėra mobingo apraiškų, ar ekipoje neatsirado psichologinių problemų, tačiau iš nieko negavau jokių signalų.
